biochèmija Lietuvojè. 1785 gyvųjų organizmų chemijos pradmenis pradėta dėstyti Vilniaus universitete (VU). A. Sniadeckis veikale Organinių būtybių teorija (Teoria jestestw organicznych 2 t. 1804–11) propagavo biologinę gyvybės esmės teoriją, pagal kurią gyvybę palaiko nuolatinė medžiagų apykaita tarp organizmo ir aplinkos.
1921 VU Medicinos fakultete buvo įkurta Biochemijos katedra, 1922 Lietuvos universitete – Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra, kurioje buvo tiriama mityba, cholesterolio apykaita, anafilaksijos mechanizmai. 1945–65 vyravo taikomojo pobūdžio biochemijos darbai. Buvo tiriama neuroendokrininės sistemos funkcinės būklės, baltymų, nukleorūgščių ir energijos apykaitos kitimai reumatinio proceso metu (V. Astrauskas, G. Miškinytė).
Onkologijos instituto (nuo 2014 VU Nacionalinis vėžio institutas) Biochemijos laboratorijoje (įkurta 1957) buvo tiriama, kaip kinta biocheminiai procesai (glikolizė, fermentų veikla) augant navikams ir veikiant antinavikiniams preparatams.
1962 VU įkurta Biochemijos ir biofizikos katedra (nuo 2012 Biochemijos ir molekulinės biologijos katedra ir Neurobiologijos ir biofizikos katedra). Joje buvo tiriami nukleoproteinai, fermentai, energijos kaupimasis ląstelėse (B. Juodka, L. Grinius, J. Kadziauskas).
1967 įkurtas Biochemijos institutas. Jame susintetinti antinavikiniai preparatai – aminorūgščių ir peptidų dariniai (K. Karpavičius, A. H. Malachovskis, P. Sadauskas). Buvo tiriamos nukleorūgštys, vitamino B12 ir jo kofermentų, kai kurių kitų fermentų poveikis navikiniam organizmui (S. Kanopkaitė, D. Mikalauskaitė), bioenergetikos mechanizmai (A. Jasaitis, L. Grinius), mikroorganizmų fermentai (T. Čiurlys). Nuo 1967 buvo tiriama mikroorganizmų ir bakteriofagų genų raiška, transkripcijos baltymai (J. Rubikas, R. S. Nivinskas). 1972 J. Kulys pradėjo fermentų chemijos, jų struktūros ir funkcijos tyrimus. Vėliau jie išsirutuliojo į biomolekulių ir paviršių sąveikos (V. Razumas), ksenobiotikų chemijos (N. Čėnas) bei biojutiklių ir bioanalitikos (V. S. Laurinavičius) tyrimus. 1970 pradėti eukariotinės ląstelės chromatino baltymų tyrimai ankstyvosios embriogenezės stadijos ląstelėse, vėliau buvo atliekama diferenciacijos procesų analizė transformuotose kraujo ląstelėse (A. Gineitis). Nuo 1984 analizuojami ląstelės vidiniai biocheminiai procesai (signaliniai keliai), reguliuojantys vėžinės, kamieninės ląstelės dauginimąsi, diferenciaciją ir žūtį (A. Kalvelytė, M. Valius). Nuo 1988 atliekama naujų mikroorganizmų paieška ir tiriama jų metabolinių kelių įvairovė (R. Meškys).
Svarbūs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos bei Neuromokslų instituto (1992–2011 Biomedicininių tyrimų institutas) biochemikų medicininės biochemijos darbai (L. Lukoševičius, A. Praškevičius, A. Toleikis, V. Mildažienė, V. Borutaitė, A. Jakabsonė, L. Ivanovienė).
1999 VU įsteigtas UNESCO Asocijuotas fundamentaliųjų mokslų tyrimų ir mokymų centras. Jame tiriami eukariotinių organizmų baltymų ir nukleorūgščių kompleksai (B. Juodka), ląstelių fotosensibilizacija (V. Kirvelienė), gamtinių teršalų ir chloro organinių junginių mišinių toksiškumas modeliniuose ir gamtiniuose mėginiuose (A. Četkauskaitė), prokariotų ir eukariotų ląstelių atsakas į aplinkos stresinius poveikius ir aplinkos signalų perdavimo ląstelėje kelius (E. Sužiedelienė), mikroorganizmų apvalkalėlių barjerinės funkcijos ir jų sąryšis su ląstelių energijos kaupimo procesais (R. Daugelavičius).
Botanikos institute (nuo 2010 Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas) ir VU Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedroje (nuo 2009 Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra) buvo tiriami augalų augimo stimuliatorių veikimo biocheminiai klausimai (A. Merkys).
Vytauto Didžiojo universitete biochemijos tyrimus atlieka Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimų centro (įsteigtas 2003) molekulinės bioenergetikos grupė (V. Mildažienė, R. Daugelavičius). Tiriama ląstelės medžiagų ir energijos apykaita, ląstelių atsakas į molekulinių mechanizmų stresą.
Techninė ir pramoninė biochemija plėtojama Biotechnologijos institute ir bendrovėse Thermo Fisher Scientific Baltics, Teva Baltics, Biotechpharma Vilniuje.
1960 įkurta Lietuvos biochemikų draugija.
626
89
2356