bioètika (bio… + etika), tarpdalykinė humanitarinių mokslų sritis, nagrinėjanti biomedicinos mokslų ir technologijų etinius, filosofinius, teisinius ir socialinius kultūrinius aspektus. Apima žmogaus teisių ir orumo apsaugą sveikatos priežiūros srityje, biotechnologijų intervencijų į gyvuosius organizmus ribų nustatymą ir ekologijos etiką. Gali būti plėtojama kaip biomedicinos mokslų politika, kurią vykdo įvairios organizacijos (tarp jų bioetikos komitetai), ir kaip mokslas, vienijantis įvairių humanitarinių mokslų atstovus (filosofus, sociologus ir kitus), kurie analizuoja ir pateikia etikos aspektu svarbių sąvokų (asmuo, žmogaus gyvenimo pradžia, mirtis, sveikata ir liga, tinkama sveikatos priežiūra) interpretacijas, lemiančias daugelio bioetikos problemų sprendimą. Bioetika nagrinėja klonavimo (ypač žmogaus), žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimų, nėštumo nutraukimo, dirbtinio apvaisinimo, biomedicinos eksperimentų su žmonėmis, žmogaus audinių ir organų transplantacijos, organizmų genetinės modifikacijos etinius aspektus, medikų ir pacientų santykių etiką, eutanaziją, socialinį teisingumą (nepakankamų išteklių – transplantuojamų organų, brangių medicininių procedūrų, vaistų kvotų – skirstymas). Sprendžiant medikų ir pacientų santykių etikos problemas paternalistinį paciento valios nepaisymą, būdingą tradicinei hipokratinei medicinos etikai, vis dažniau keičia informuoto (apie jo sveikatos būklę ir gydymą) asmens sutikimo nuostata. Remiantis ja, paciento valios nepaisoma tik tada, kai medikai abejoja paciento kompetencija spręsti apie savo sveikatos būklę. Žmogaus audinių ir organų transplantacija susijusi su organų paėmimo iš gyvųjų ir mirusiųjų, žmogaus mirties momento nustatymo ir organų paskirstymo etiniais, filosofiniais klausimais. Žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimai vertinami prieštaringai: nauji gydymo būdai gali padėti išgydyti daugelį nepagydomų ligų, bet atsiranda panaudotų žmogaus embrionų žūties problema. Ypač svarbu teisiškai reglamentuoti biomedicinos eksperimentus su žmonėmis; tai lemia ir istorinė patirtis – per Antrąjį pasaulinį karą nacių vykdyti eksperimentai su žmonėmis. Teisiniais dokumentais griežtai reglamentuojamas klonavimas (1997 uždraustas Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1998 Europos Tarybos Bioetikos komiteto protokolu – Europos Tarybos šalyse). Kiti bioetikos tarptautiniai dokumentai: 1997 priimta UNESCO Bioetikos komiteto Visuotinė žmogaus genomo ir žmogaus teisių apsaugos deklaracija, Europos Tarybos Bioetikos komiteto Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija (Lietuva ratifikavo 2002); konvenciją papildo du protokolai, kurie reglamentuoja žmogaus klonavimą, organų bei audinių transplantaciją. Europos Tarybos Bioetikos komitetas rengia dokumentus, susijusius su žmogaus vaisiaus ir embriono apsauga, biomedicinos eksperimentų su žmonėmis, žmogaus genomo, ksenotransplantacijos (gyvūnų audinių ir organų persodinimo žmogui), biomedicinos tyrimų su asmens duomenimis ir biologine medžiaga klausimais. Prie Europos Komisijos veikia Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupė, kuri rengia rekomendacijas įvairiais mokslo ir biotechnologijų taikymo etikos klausimais (genų terapijos, prenatalinės diagnostikos, klonavimo, žmogaus audinių banko, žmogaus embriono ir kamieninių ląstelių tyrimų). Europos Sąjunga 1995 priėmė Duomenų apsaugos ir asmens privatumo, 1998 – Biotechnologijos išradimų apsaugos direktyvas.
Bioetikos ištakomis galima laikyti tradicinę medicinos etiką, siejamą su Hipokrato medicinos mokyklos vardu. Pirmasis bioetikos sąvoką 20 amžiaus 7 dešimtmetyje pavartojo V. R. Potteris (Jungtinės Amerikos Valstijos), kuris nurodė technologijų progreso etinius prieštaravimus ir dėl jo atsirandančią grėsmę žmonijos išlikimui. 1969 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas pirmasis pasaulyje bioetikos institutas.
Lietuvoje etinę biomedicinos tyrimų priežiūrą vykdo Lietuvos bioetikos komitetas (įkurtas 1995; iki 2000 05 11 Lietuvos medicinos etikos komitetas).
1666