biofzika Lietuvojè. Lietuvoje kai kurias biofizikos problemas nagrinėjo A. Sniadeckis. 1804–11 jis parašė 2 t. veikalą Organinių būtybių teorija (Teoria jestestw organicznych). Šis veikalas laikytinas to meto biofizikos, arba teorinės biologijos, vadovėliu. Vytauto Didžiojo universitete buvo tiriama gyvūnų elektros srovės, žmogaus regos sistema, elektronikos panaudojimo biofizikoje galimybės (V. Lašas), sveiko ir pažeisto nervo jaudrumo parametrai (J. Šopauskas). Po II pasaulinio karo biofizikiniai tyrimai buvo pradėti Kauno medicinos institute, 1958 įkurta Centrinė mokslinio tyrimo laboratorija. Joje buvo tiriama galvos smegenų bioelektrinių potencialų struktūra, elektroencefalogramos prigimtis (A. Mickis, E. Naruševičius, A. Gutmanas, K. Grinevičius, V. Miliukas), širdies veiklos procesai (Z. Januškevičius, J. Blužas, M. D. Žemaitytė). 1970 įsteigta Biofizikos ir matematikos katedra, kurioje tiriama nervinių ir širdies ląstelių tinklų struktūra, žadinimo sklidimas (M. S. Venslauskas). Tais pačiais metais čia pradėjo veikti Membranų biofizikos laboratorija, kurioje tiriami įvairių jonų skverbimosi per membraną mechanizmai (E. Naruševičius). Vilniaus universitete įkurta Biochemijos ir biofizikos katedra su Biofizikos ir neurokibernetikos laboratorija (1962). Tiriami žmogaus ir gyvūnų regos organų vizualinės informacijos apdorojimo principai ir mechanizmai, kuriami robotų regos įrenginiai (D. J. Kirvelis, V. E. Vanagas, P. H. Vaitkevičius, R. Žiliukas). Labiausiai tirti informaciniai valdymo procesai bei juos skatinančios struktūros (genai, hormonai, nervai). Kauno medicinos universitete atliekami nervų sistemos ir širdies jaudriųjų audinių sužadinimo bei sklidimo biofiziniai mechanizmai. Vilniaus universitete tęsiami regos ir motorinės sistemos neurofiziologiniai, psichofizikiniai ir psichofiziologiniai tyrimai. Nuo 1978 Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre atliekami fotosintezės ir biologinių objektų lazerinės spektroskopijos tyrimai. 1985 šiame centre susikūrusi Biofotonikos mokslinė tyrimų grupė nagrinėja fotosintezės ir biomolekulių lazerinės spektroskopijos, t. p. biomedicinos ir biofotonikos klausimus. 1990 įkurta Dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorija (nuo 2005 Biofizikos ir bioinformatikos laboratorija). Buvo sukurta mikroelektrodinė širdies elektrofiziologinių tyrimų metodika, leidžianti tirti sujaudinimo sklidimo mechanizmus ir tarpląstelinį elektros ryšį (F. Bukauskas, K. Muckus, R. Veteikis, V. Mizaras). 1999 Kauno technologijos universitete įkurtas Biomedicininės inžinerijos institutas. Nuo 2001 Kauno technologijos universiteto Dozimetrijos laboratorijoje atliekami biofizikos srities tyrimai, analizuojamas nedidelių energijų rentgeno spinduliuotės poveikis gyvam organizmui (D. Adlienė). 2004 Vilniaus universiteto Onkologijos institute (nuo 2014 Nacionalinis vėžio institutas) įkurta Biomedicininės fizikos laboratorija (R. Rotomskis). Tiriama, kaip fotosensibilizatoriai patenka į navikines ląsteles, jų veikimo mechanizmas. Vytauto Didžiojo universitete įkurta Biofizikinių tyrimų grupė (M. S. Venslauskas) tiria stiprių elektros impulsinių laukų poveikį ląstelėms ir audiniams, taiko biomembranų elektroporaciją priešnavikinių vaistų ir svetimų genų pernašai į ląsteles bei audinius. 2007 Vilniaus universitete įkurtas Biologiškai aktyvių medžiagų tyrimo centras (O. Rukšėnas). Biofizikai rengiami Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete.
L: D. Kirvelis Biofizika – organizuotų sistemų fizika / Šiuolaikinė fizika Lietuvoje Kaunas 1998; M. Venslauskas Biofizika Kaunas 1998; R. Rotomskis, G. Streckytė, L. Griciūtė Fotosensibilizuota navikų terapija: pirminiai vyksmai Vilnius 2002.
-biofizika