biogeochèmija (bio… + geo… + chemija), geochemijos šaka, tirianti organinio pasaulio įtaką cheminių elementų migracijai, sklaidai ir koncentracijai, organinio ir neorganinio pasaulio geocheminius bendrumus. Nagrinėja cheminių elementų apykaitą tarp biosferos ir kitų Žemės sferų, neorganinio pasaulio cheminės sudėties įtaką organinio pasaulio cheminei sudėčiai ir atvirkščiai.
Biologinių procesų metu gyvi organizmai pasisavina įvairius cheminius elementus ir kaupia energiją. Organizmams yrant cheminiai elementai ir energija atiduodama aplinkai. Dėl šios biogeninės energijos aplinkoje vyksta daug cheminių reakcijų, kurių svarbiausios oksidacija ir redukcija. Svarbiausi biocheminiai procesai yra laisvojo deguonies gamyba (iš anglies dioksido ir vandens fotosintezės proceso metu) ir chemosintezė (mikroorganizmai iš mineralinių medžiagų sintetina organinius junginius). Biogeochemija t. p. tiria geocheminius procesus, kurie vyksta mirus organizmui, jo organinės medžiagos kitimą bei su tuo susijusius mikroelementų sorbcijos ir desorbcijos procesus.
Svarbiausi tyrimo metodai yra analiziniai – spektrinė ir rentgeno analizė, atominė absorbcija, radiometrija. Pagal cheminių elementų biogeninę koncentraciją ieškoma naudingųjų iškasenų telkinių. Šiam tikslui t. p. svarbūs augalų morfologiniai pakitimai, kurių atsiranda esant vienų ar kitų elementų pertekliui. Pagal cheminių elementų pasiskirstymą gamtinėje aplinkoje bei gyvuosiuose organizmuose skiriamos biogeocheminės provincijos, kuriose vienų ar kitų cheminių elementų yra kur kas mažiau arba daugiau negu vidutiniškai. Su tuo dažnai susijusios augalų, gyvūnų ir žmonių endeminės ligos. Vienas svarbiausių biogeochemijos uždavinių yra senųjų geologinių laikotarpių biosferų cheminės sudėties bei paleobiocheminių provincijų rekonstrukcija.
Biogeochemijos pradininkas – rusų mokslininkas V. Vernadskis.
Lietuvoje
Lietuvoje biogeocheminiai tyrimai atliekami norint nustatyti sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų cheminių elementų pasiskirstymą įvairiuose gyvuosiuose organizmuose, pasiskirstymo priklausomybę nuo cheminių elementų kiekio kituose gamtinės aplinkos komponentuose bei įvertinti pavojingų cheminių elementų poveikį.
Biogeocheminiai tyrimai atliekami Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijoje (Kęstutis Jokšas, Gintautas Žilinskas). Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute veikia Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorija (Ričardas Paškauskas, Petras Zemlys, Mindaugas Žilius); joje atliekami vandenų biogeochemijos ir ekosistemų funkcionavimo tyrimai.
2961