Bioko

Bioko pakrantė

atogrąžų miškas

Bioko (Biòkas), iki 1973 Fernando Póo sala (Fernándo Po salà), 1973–79 Macas Nguema Biyogo sala (Maciaso Nguemos Biyogo sala, Masaso Ngèmos Bjogo salà), sala Atlanto vandenyne, Gvinėjos įlankoje. Priklauso Pusiaujo Gvinėjai. Plotas 2017 km². Apie 334 400 gyventojų (2015).

Sala susidariusi iš 3 vulkaninių masyvų. Didžiausias aukštis 2999 m (kitais duomenimis 3008, 3011,4 m, Pico Basilé, arba Santa Isabelės kalnas; paskutinį kartą veržėsi 1923). Kitos viršūnės – Caldera de Luba, arba San Carlos (2260 m), Pico Biao (San Joaquin, arba Pico do Moka, 2009 m). Klimatas ekvatorinis. Daug upių. Yra nedidelių ežerų (didžiausias Moka).

Drėgnieji atogrąžų miškai. 1200 augalų rūšių (apie 3 % – endemai). Gyvena 65 rūšys žinduolių (26 rūšys šikšnosparnių), 143 rūšys paukščių, 52 rūšys roplių, 33 rūšys varliagyvių, 43 rūšys žuvų. Gausi primatų populiacija; yra Preusso (Allochrocebus preussi), raudonausių (Cercopithecus erythrotis) markatų, juodųjų gverecų (Colobus satanas), drilų (Mandrillus leucophaeus), Aleno galagų (Galago alleni).

Auginama kakavamedžiai (90 % Pusiaujo Gvinėjos kakavos pupelių derliaus), kavamedžiai, kokosai, maniokai, arachiai, cukranendrės, ryžiai, bananai. Žvejyba.

Saugomos teritorijos – Pico Basilé nacionalinis parkas (įkurtas 2000, plotas 30 000 ha), Caldera de Luba mokslinis rezervatas (2000, 51 000 ha).

Didžiausias miestas – Malabas (257 000 gyventojų, 2015; Pusiaujo Gvinėjos sostinė).

Salą 1472 atrado portugalų jūrininkas Fernando Póo. Iki 1968 Bioko sala priklausė Ispanijai (Ispanijos Gvinėja).

2271