bioliuminesceñcija (bio… + liuminescencija), organizmų švytėjimas, susijęs su jų gyvybine veikla. Būdinga kai kurioms bakterijoms, grybams, kai kuriems bestuburiams gyvūnams (nuo pirmuonių iki vabzdžių), žuvims (švytintieji gyvūnai). Jai reikalinga energija gaunama iš organizme vykstančių cheminių reakcijų arba iš aplinkos (šviesos pavidalu). Bioliuminescencija, vykstanti dėl cheminių reakcijų (chemiliuminescencija), gerai matoma tamsoje, nes jos metu dažniausia išspinduliuojama regimoji šviesa. Ją lemia katalizuota oksidacija deguoninėje aplinkoje. Bioliuminescencijai galima būtų priskirti ir organizmų švytėjimą, kurį sukelia ultravioletinės ar regimosios šviesos sužadinti liuminoforai, t. y. organizmuose esančių biomolekulių (aromatinės aminorūgštys, chlorofilai) liuminescenciją. Vienaląsčiuose organizmuose švyti didelių grūdelių formos dariniai; aukštesnės organizacijos gyvūnai turi sudėtingos sandaros švytėjimo organus. Bioliuminescencijos biologinė reikšmė nevienoda. Kai kurios žuvys vilioja aukas bioliuminescuojančiomis masalo formų ataugomis, kitos maskuojasi nuo priešų, gąsdina juos arba pasišviečia kelią. Daugeliui organizmų ji svarbi kaip jų populiacijos išgyvenimo veiksnys: naudojama kaip rūšies atpažinimo ar poravimosi signalas. Informacija apie priešingos lyties gyvūnus gali būti perteikiama bioliuminescuojant atitinkamos trukmės impulsus, būdingus tik patinui ar patelei. Kai kurie gyvūnai, matyt, reaguoja į priešingos lyties atstovų bioliuminescencijos spalvą (bangos ilgį). Ją sukelia pūvančioje medienoje ar mėsoje esančios bakterijos ir grybai; kartais gilumų žuvys, vabzdžiai švyti dėl juose esančių šviečiančiųjų bakterijų – simbiontų. Bioliuminescencijos rūšis, kai išspinduliuojama iš aplinkos sugerta šviesa, menkai ištirta.
477