biològinės dùjos, dujų mišinys, susidaręs anaerobinėmis sąlygomis iš tam tikrų mikroorganizmų veikiamos organinės medžiagos. Susideda iš metano (40–75 %), anglies dioksido (25–45 %), vandenilio sulfido (iki 9 %), vandenilio (iki 1 %); visos dujos, išskyrus anglies dioksidą, yra degios. Biologinių dujų savitoji energija 20–26 MJ/m3. Natūraliai biologinės dujos susidaro pelkėse, ežerų nuosėdose, miesto atliekų sąvartynuose. Anaerobiniai mikroorganizmai organines medžiagas (celiuliozę, riebalus, baltymus) suskaido iki mažesnės molekulinės masės junginių. Iš organinių atliekų biologinės dujos gaminamos specialiuose įrenginiuose – biogeneratoriuose. Biologinėmis dujomis kūrenami šildymo, garo katilai, degimo krosnys, varomi elektros generatorių varikliai.
Biologines dujas imta gaminti 1895 Anglijoje. Lietuvoje biologinių dujų šiek tiek pagaminama miestų nuotekų valyklose, kai kuriose bendrovėse.
3009
547