Biològinės įvairóvės konveñcija (angl. Convention on Biological Diversity), tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti tausų jos naudojimą.
Šiuo dokumentu siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, tausiai ir stabiliai naudoti jos komponentus, sąžiningai ir teisingai naudoti genetinius išteklius. Konvencijos tekstas buvo parengtas Tarpvyriausybinio derybų komiteto, dėl galutinio varianto buvo susitarta 1992 05 22 Nairobyje vykusios konferencijos metu. Biologinės įvairovės konvencija buvo pateikta šalims pasirašyti 1992 06 05 Rio de Žaneire vykusioje Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje, įsigaliojo 1993 12 29. Konvencija buvo patvirtinta 1993 10 25 ir Europos Bendrijos Tarybos sprendimu. Jis patvirtina Europos Sąjungos šalių įsipareigojimą laikytis konvencijos nuostatų.
Biologinės įvairovės konvencijos logotipas
Įsipareigojimai
Šalys susitarė bendradarbiauti tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų jos naudojimą; rengti atitinkamas strategijas ir numatyti biologinės įvairovės apsaugos priemones nacionaliniuose šakiniuose ir tarpšakiniuose planuose, programose ir politikoje; identifikuoti ir stebėti biologinę įvairovę bei veiksnius, turinčius jai poveikį; saugoti biologinę įvairovę, visų pirma, įsteigti ir tinkamai prižiūrėti saugomas teritorijas, saugoti ekosistemas ir natūralias buveines; skatinti ekologiškai pagrįstą ir tausią teritorijų, besiribojančių su saugomomis teritorijomis, plėtrą; atkurti nualintas ekosistemas ir padėti atkurti nykstančias rūšis; reguliuoti, valdyti ir kontroliuoti grėsmę, susijusią su gyvų modifikuotų organizmų, atsiradusių taikant šiuolaikinę biotechnologiją, naudojimu ir išskyrimu; neleisti plisti invazinėms svetimoms rūšims, jas kontroliuoti ir naikinti; išlaikyti ir skatinti tradicinius biologinių išteklių naudojimo būdus; numatyti papildomas išsaugojimo priemones.
T. p. susitariančios Šalys įtraukia biologinės įvairovės klausimų svarstymą priimant nacionalinio lygmens sprendimus; vengia arba iki minimumo sumažina neigiamą biologinių išteklių naudojimo poveikį; skatina valdžios įstaigų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą biologinės įvairovės išsaugojimo srityje; teikia mokslinę, techninę, švietėjišką ir mokomąją pagalbą silpnos ekonomikos šalims, kad jos galėtų identifikuoti, saugoti ir tausiai naudoti biologinės įvairovės išteklius; stiprina visuomenės suvokimą apie biologinės įvairovės svarbą; vertina, kokį poveikį jų sprendimai gali turėti biologinei įvairovei ir kaimyninėms šalims.
Struktūra
Konvencijos pagrindinis valdomasis organas yra Konferencija, susidedanti iš sutartį ratifikavusių šalių vyriausybių bei regioninių ekonominės integracijos organizacijų narių. Ši institucija prižiūri konvencijos įgyvendinimą, tvirtina biudžetą, nustato naujus prioritetus ir darbo planus. Kiti padaliniai yra Sekretoriatas, Mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinė tarnyba, Pagalbinė įgyvendinimo tarnyba bei įvairios darbo grupės.
Protokolai
2000 01 29 Monrealyje buvo priimtas ir 2000 05 24 per penktąjį Biologinės įvairovės konvencijos Šalių susitikimą Nairobyje pasirašytas Kartachenos biosaugos protokolas. Jo tikslas – užtikrinti gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo lygmens apsaugą ir tarpvalstybinio judėjimo sąlygas. Šalys įpareigojamos siekti gyvųjų modifikuotų organizmų saugaus apdirbimo, naudojimo, perdavimo ir judėjimo tarp šalių, kad tai nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Lietuva Kartachenos biosaugos protokolą ratifikavo 2003 09 18, Europos Sąjungos lygmeniu šis protokolas įgyvendinamas 2003 07 15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo.
2010 10 29 Kartachenos protokolas buvo papildytas Nagojos protokolu Dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo. Tai dokumentas, nustatantis tarptautines atsakomybės ir žalos, susijusios su gyvais modifikuotais organizmais, atlyginimo taisykles ir procedūras. Nagojos protokolu siekiama užtikrinti tinkamą galimybę naudotis genetiniais ištekliais ir tinkamą susijusių technologijų perdavimą. Šis protokolas t. p. taikomas čiabuvių ir vietos bendruomenių tradicinių žinių apie genetinius išteklius naudojimui. Lietuva papildomą protokolą ratifikavo 2012 12 06 Europos Sąjungos reglamentu Dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo, kuriuo Nagojos protokolas yra įgyvendinamas Europos Sąjungos lygmeniu; šis papildomas protokolas įsigaliojo 2014 06 09 ir taikomas nuo 2014 10 12.
Aichi tikslai
2010 10 Nagojoje Konvencijos šalys susitarė dėl 10 m. trukmės strateginio biologinės įvairovės nykimo stabdymo plano ir numatė 5 strateginius tikslus (vadinamuosius Aichi tikslus) šiam planui įgyvendinti.
A tikslas: spręsti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis, įtraukiant vyriausybes ir visuomenę.
B tikslas: sumažinti spaudimą, tenkantį biologinei įvairovei, ir skatinti tvarų naudojimą.
C tikslas: gerinti biologinės įvairovės būklę saugant ekosistemas, rūšis ir genetinę įvairovę.
D tikslas: padidinti biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamą naudą.
E tikslas: sustiprinti įgyvendinimą kuriant bendrus planus, valdant žinias ir stiprinant gebėjimus.
Šie įsipareigojimai atsispindi Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje iki 2020.
Biologinės įvairovės konvencija Lietuvoje
Konvenciją Lietuva pasirašė 1992 06 05, ratifikavo 1996 02 01. Jos nuostatai buvo įtraukti į nacionalinius teisės aktus: Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymą, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir kitus teisės aktus.
1163
-Kartachenos protokolas; -Nagojos protokolas; -Aichi; -Aichi tikslai