biològiniai rtmai, biologinių reiškinių bei jų intensyvumo ritmiška kaita ir svyravimai. Būdingi visiems gyviesiems organizmams. Biologiniai ritmai apibūdinami periodais, amplitudėmis ir fazėmis. Pagal juos suformavusius veiksnius biologiniai ritmai skirstomi į egzogeninius (išorinius) ir endogeninius (vidinius). Egzogeniniai biologiniai ritmai susidaro veikiant aplinkos veiksniams (šviesai, temperatūrai). Vienos gyvūnų rūšys evoliucionuodamos prisitaikė būti aktyvios dieną, kitos naktį. Daugelio gyvūnų biologiniai ritmai priklauso nuo kompleksinio aplinkos veiksnių poveikio ir įgimtų organizmo savybių atitinkamai reaguoti į nuolat kintančią aplinką. Aplinkos veiksniai, reikšmingi biologinių ritmų formavimuisi, vadinami sinchronizatoriais. Būna 3 rūšių: nuolatiniai, atsitiktiniai ir ritmiškai veikiantys. Neprisitaikiusio organizmo fiziologinių funkcijų ritmiškumą stiprūs sinchronizatoriai gali net sutrikdyti, nes neuroendokrininiai mechanizmai, reguliuojantys ritmiškumą, yra labilūs. Endogeniniai biologiniai ritmai – autonominiai svyravimai, kuriuos lemia gyvajame organizme vykstantys procesai; jie būdingi tiek ląstelėms, tiek visam organizmui (ląstelių dauginimasis, širdies susitraukimai). Pagal atliekamą funkciją biologiniai ritmai skirstomi į fiziologinius ir ekologinius (adaptacinius). Fiziologiniai biologiniai ritmai – atskirų organų, sistemų ritmingas veiklos pasikartojimas (kvėpavimas). Jie gali kisti atsižvelgiant į organizmo funkcinę būklę (padažnėja ar suretėja kvėpavimas). Ekologiniai biologiniai ritmai susiję su aplinkos kaitos ciklais. Jie gana pastovūs, paveldimi ir atlieka biologinio laikrodžio funkcijas. Padeda organizmui prisitaikyti prie periodiškai besikeičiančios aplinkos. Daugelio gyvūnų skirtingas aktyvumas per parą yra tam tikra adaptacija, kuri padeda jiems išvengti plėšrūnų užpuolimo. Pagal periodo trukmę biologiniai ritmai gali būti labai skirtingi – nuo sekundės dalies iki kelių dešimčių metų. Skirstomi į didelio dažnio (nuo sekundės dalies iki 30 min), vidutinio dažnio (nuo 30 min iki 28 h), mezoritmus (nuo 28 h iki 20 dienų), makroritmus (nuo 20 dienų iki 1 m.), megaritmus (nuo 1 iki dešimčių metų). Reguliariausi yra Mėnulio ir potvynių bei atoslūgių ritmai. Pagal pastaruosius gyvena pakrančių gyvūnija, pagal Mėnulio – vyksta žinduolių reprodukciniai ciklai. Nuo megaritmų priklauso populiacijos kitimai. Labiausiai paplitę cirkadiniai ritmai.
Biologinių ritmų mechanizmai glūdi kiekvienoje ląstelėje ir susiję su nukleorūgščių sintezės procesais, ląstelių membranų ir mitochondrijų cikliškais laidumo kitimais, medžiagų apykaitos procesais. Biologinius ritmus tiria bioritmologija.
2082