Biològinių giñklų konveñcija (angl. Biological Weapons Convention), Konveñcija dėl bakteriològinių ir tòksinių giñklų kūrmo, gamýbos ir sáugojimo uždraudmo bei jų sunaiknimo (angl. Convention on the Prohibition of the Development, Production and Stockpiling of Bacteriological (Biological) and Toxin Weapons and on their Destruction), teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, visiškai uždraudžianti biologinius ginklus. Priimta 1972 04 10 (tekstas priimtas anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis), įsigaliojo 1975 03 26 (kai ją ratifikavo 22 valstybės). Iki 2022 vidurio Konvenciją ratifikavo 184, pasirašė 4 valstybės (Lietuva ratifikavo 1997 06 25, įsigaliojo 1998 02 10).
Derybos dėl Biologinių ginklų konvencijos teksto vyko 1969–71 per daugiašalę Nusiginklavimo konferenciją Ženevoje (vyksta kasmet). 1971 Konvencijos tekstui pritarė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
2015 12 14 Ženevoje vykęs paskutinis Biologinių ginklų konvencijos šalių susitikimas prieš aštuntąją Konvencijos peržiūros konferenciją
Konvencija draudžia naudoti, tobulinti, gaminti, kaupti ar kitaip įsigyti ir turėti mikrobinių ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų bei ginklų, skirtų tokioms medžiagoms ar toksinams panaudoti. Konvenciją ratifikavusios valstybės įsipareigoja sunaikinti visas turimas biologinių ginklų atsargas arba pritaikyti jas taikiems tikslams. Konvencija draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti šiuos ginklus kitiems gavėjams. Siekdamos tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, valstybės įsipareigoja tarpusavyje bendradarbiauti sprendžiant visas su Konvencijos taikymu susijusias problemas. Valstybės turi teisę pateikti skundą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai dėl, jų manymu, vykdomų Konvencijos pažeidimų. Biologinių ginklų konvencija papildo 1925 06 17 Ženevoje pasirašytą Protokolą dėl dusinančių, nuodingų ar kitų dujų panaudojimo karo sąlygomis bei bakteriologinių karo metodų uždraudimo.
-Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų; -Biologinių ginklų draudimo konvencija
3230