biomechãnika (gr. bios – gyvenimas, gyvybė + mechanikē < mechanē – įrankis, statinys), mokslas apie mechaninio judėjimo dėsningumus žmogaus ir gyvūnų organizme. Medicininė biomechanika padeda atskleisti kai kurių ligų priežastis bei jų raidą, parengti gydomosios korekcijos, pažeistos funkcijos atkūrimo, reabilitacijos būdus, konstruoti optimalius dirbtinius organus, audinius, biomedžiagas, galūnių protezus, manipuliatorius. Klinikinė biomechanika nagrinėja mechaninius pokyčius sergančiųjų įvairiomis ligomis organizme, kraujotakos hidrodinaminius pokyčius, sąnarių dėvėjimosi dėsningumus, lūžusių kaulų fiksacijos, regeneracijos ir osteosintezės ypatumus, analizuoja eisenos, judesių mechaninių pakitimus sergant įvairiomis ortopedinėmis ligomis, po traumų, ieško pakenktų regos, klausos analizatorių korekcijos priemonių, vertina implantuotų endoprotezų atsparumą, saugų funkcionavimą. Sporto biomechanika nagrinėja įvairių judesių, fizinių pratimų atlikimo būdus, tobulina treniruočių metodikas, padeda diegti pažangiausią sportinę techniką. Ergonominė biomechanika tiria įvairių mechaninių poveikių įtaką žmogui ir optimizuoja darbo aplinką, tobulina įrankius, baldus, mechanizmus, naudojamus darbe, buityje, transporte. Tai padeda sukurti darbo saugos priemones, išvengti traumų ir kenksmingų veiksnių poveikio. Biomechanikos pradininkas – G. A. Boreli (Italija; 1608–79). Jis parašė veikalą Apie gyvūnų judėjimą (De motu animalium 1680–81). W. Harvey (Anglija) didįjį kraujo apytakos ratą ir kraujotakos mechanizmą lygino su mašinų, siurblių darbu. Biomechanikos raidai didelės reikšmės turėjo H. von Helmholtzo (Vokietija) darbai iš optikos, akustikos, termodinamikos, hidromechanikos, šilumos susidarymo raumenyse tyrimai. 20 a. biomechanikos plėtotę skatino raumenų mechanikos, kraujotakos, mikrocirkuliacijos mechanizmų tyrinėjimai (A. V. Hillis, Jungtinė Karalystė; C. Heymansas, Belgija; W. Forssmannas, Vokietija; D. W. Richardsas, Jungtinės Amerikos Valstijos). Lietuvoje biomechanika dėstoma Lietuvos sporto universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje, Kauno technologijos universitete, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Biomechanikos klausimais paskelbta darbų: J. Daniševičiaus, S. Zdanavičienės Biomechanika 1985, V. Vasilionkaičio Dirbtinis sąnarių sinovijos skystis (išradimas, biomechanika, eksperimentinis tyrimas ir pritaikymas gydymui) 1990, M. Mariūno, A. Šešok Biomechanikos ir bionikos teorija bei taikymas 2000, K. Muckaus, A. Petravičiaus Skoliozės biomechanika 2001. 2002 įkurta Lietuvos biomechanikų asociacija.
1732