biònika (bio… + elektronika), mokslas, tiriantis organizmų struktūros, jų gyvybinės veiklos principų panaudojimą technikoje. Skirstoma į biologinę (eksperimentiškai tiria gyvuosiuose organizmuose vykstančius procesus), teorinę (kuria organizmuose vykstančių procesų matematinius modelius), techninę (kuria biologijos principu veikiančius techninius įrenginius). Naudojasi biologijos, chemijos, fizikos, fiziologijos, kibernetikos, matematikos tyrimo metodais. Teikia duomenų žemės ūkiui, medicinai, elektronikai, meteorologijai, aviacijai. Bionika nagrinėja, kaip gyvieji organizmai panaudoja įvairias energijos rūšis (fotosintezę).
Istorija
Idėją panaudoti gamtos reiškinius techniniams uždaviniams spręsti pirmasis iškėlė Leonardo da Vinci. Mėgdžiodamas paukščius jis mėgino sukurti skraidymo įrenginį mosuojančiais sparnais.
20 a. viduryje imta aiškinti gyvųjų sistemų sudėties ir struktūros bendrumus su technikos sistemomis, ieškoti būdų, kaip tuos bendrumus pritaikyti prietaisams ir mechanizmams kurti. Bionika nagrinėja kaulų struktūrą, kad atskleistus dėsningumus pritaikytų statybos konstrukcijoms kurti. Tiriant delfinų odos struktūrą rasta būdų, kaip nekeičiant variklių galios padidinti laivų greitį. 1960 Daytone (Jungtinės Amerikos Valstijos) įvykęs simpoziumas laikomas bionikos mokslo pradžia.
Lietuvoje
Bionikos tyrimai pradėti 1967 Zoologijos ir parazitologijos institute (dabartinis Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas). Buvo kuriami vabzdžių elgsenos valdymo metodai (A. Skirkevičius). Kuriami jutikliai kvapams išskirti (A. Galdikas), bionikos principai taikomi kuriant neuroninius tinklus (Š. Raudys, A. Garliauskas).
779