biopolimèrai (bio… + polimerai), didelės molekulinės masės (103–109) biologiškai svarbūs junginiai – baltymai, nukleorūgštys, polisacharidai. Biopolimerai susideda iš vienodų ar panašios cheminės struktūros mažesnių molekulių, vadinamų monomerais. Monomerai, susijungę į ilgas grandines, sudaro biopolimerų molekulę. Pvz., nukleorūgščių molekulių monomerai yra mononukleotidai, krakmolo, glikogeno, celiuliozės – gliukozė, chitino – gliukozaminas; baltymų molekulės susideda iš 20 aminorūgščių liekanų, susijungusių peptidiniais ryšiais. Biopolimerų molekulės sudaro tvarkingą erdvinę struktūrą (konformaciją): susisuka į spiralę, sudaro globulę, žiedinę ar linijinę struktūrą. Biopolimerai gyvuosiuose organizmuose arba ląstelėse atlieka įvairias funkcijas: saugo ir perduoda genetinę informaciją (nukleorūgštys), katalizuoja reakcijas (baltyminiai fermentai), reguliuoja biochemines reakcijas (baltyminiai hormonai). Biopolimerai yra jungiamojo audinio (kolagenas), plaukų (keratinas), raumenų (aktinas, miozinas) struktūrinis komponentas, rezervinė maisto medžiaga (polisacharidai – krakmolas, glikogenas), atlieka apsauginę funkciją (celiuliozė, chitinas), lemia ląstelių paviršiaus specifines savybes.
1996