biostratigrãfija (bio… + stratigrafija), stratigrafijos mokslo šaka, tirianti fosilijų vertikalųjį ir horizontalųjį pasiskirstymą stratigrafiniuose pjūviuose bei sluoksnių jungimą į padalinius pagal juose esančius fosilijų taksonus. Biostratigrafijos padaliniai skiriami pagal organizmų pokyčius geologiniame laike.
mokslininkai ieško fosilijų (Lamanšo pakrantė, Kento grafystė, Didžioji Britanija)
Senųjų geologinių epochų baseinuose vykstant organizmų biologinei evoliucijai, keičiantis aplinkos sąlygoms, vienos gyvūnijos ir augalijos rūšys keitėsi kitomis. Pagal rūšių pokyčius Žemės plutos sluoksniuose nustatomas geologinius laikotarpis, buvusios aplinkos sąlygos. Pagal fosilijas skiriami 4 sluoksnių tipai: 1) sluoksniai be fosilijų; 2) sluoksniai su organizmų, kurie neturėjo kieto skeleto, veiklos pėdsakais; 3) sluoksniai su organizmais, kurie gyveno kitur, bet buvo atnešti į tą baseiną po žuvimo; 4) sluoksniai su organizmais, kurie gyvi buvo pernešti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Pagal biostratigrafijos tyrimus nustatomas sluoksnių gretinimas tolimose teritorijose (koreliavimas); išskiriamos biostratigrafinės zonos, biozona. Ištirtos zonos jungiamos į zoninę stratigrafinę skalę; zoninės stratigrafinės skalės sudaro chronostratigrafinę skalę.
Lietuvoje
Lietuvoje jau daugiau kaip 100 metų biostratigrafiškai tiriamos daugelio geologinių sistemų fosilijos: vendo ir kambro – akritarchai (T. Jankauskas, Lidija Paškevičienė), kirmėlės, pečiakojai (V. Korkutis), ordoviko – graptolitai, pečiakojai, trilobitai (J. Paškevičius), kiautuotieji vėžiagyviai (N. Sidaravičienė), moliuskai (Vytautas Saladžius), akritarchai (Lidija Paškevičienė), silūro – graptolitai, pečiakojai ir trilobitai (J. Paškevičius, P. Musteikis), konodontai ir moliuskai (Vytauas Saladžius, Antanas Brazauskas), kiautuotieji vėžiagyviai (A. Pranskevičius, Nijolė Sidaravičienė), ichtiofauna (V. Karatajūtė-Talimaa), devono – pečiakojai, bežandžiai ir žuvys (J. Dalinkevičius, S. Žeiba, V. Karatajūtė-Talimaa, J. Valiukevičius), sporos (G. Vaitiekūnienė), permo – pečiakojai ir dvigeldžiai (J. Dalinkevičius, P. Suveizdis), juros – amonitai (Č. Pakuckas, J. Dalinkevičius, Lilija Rotkytė), foraminiferai (A. Grigelis, Stasė Garunkštienė), kreidos – ichtiofauna (Romualda Mertinienė), paleogeno – foraminiferai (A. Grigelis), juros, kreidos, neogeno, kvartero – sporos ir žiedadulkės (A. Vienožinskienė, M. Kabailienė, O. Kondratienė, Miglė Stančikaitė), titnagdumbliai (M. Kabailienė, Vaida Šeirienė, G. Vaikutienė), karpoidai (M. Ryškienė).
L: Lietuvos stratigrafijos vadovas Vilnius 2002.
1762