bioteisė

biotéisė, biomedicnos téisė, kompleksinė teisės šaka, apimanti teisės normas, reguliuojančias biomedicinos mokslų ir technologijų taikymą.

Samprata

Dėl bioteisės sampratos teisės doktrinoje vieningos nuomonės nėra. Bendrosios teisės tradicijos šalių mokslinėje literatūroroje kartu su bioteise nagrinėjama ir bioetika, jos dažniausiai traktuojamos kaip du galimi filosofiniai požiūriai sprendžiant visuomenės prieštaravimus, kylančius dėl sparčios biomedicinos mokslų pažangos ir jų praktinio taikymo (bioteisės objektas – bioetikoje aptartų ir priimtų principų bei praktikos perkėlimas į teisę; šiuo požiūriu bioteisė yra logiška bioetikos tąsa).

Kontinentinės teisės tradicijos šalyse bioteisė suprantama kaip teisė, reglamentuojanti biomedicinos mokslų ir technologijų laimėjimų taikymą žmogaus veikloje, todėl bioteisės objektas yra ne tik bioetikos klausimai (žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos, žmogaus apsaugos biomedicinos tyrimuose ir kita), jis visiškai ar iš dalies apima ir kai kurias specializuotas teisės šakas (pvz., sveikatos, farmacijos, biotechnologijų ir maisto teisę) ir tam tikras aplinkos teisės sritis (pvz., biosaugą).

Bioteisė susiformavo 20 amžiaus 9 dešimtmetyje Prancūzijoje ir labiau siejama su kontinentinės teisės tradicija bei suvokiama kaip iš konstitucinės teisės ir bendrųjų teisės principų kildinamų taisyklių hierarchizuota sistema. 21 amžiaus pradžioje bioteisės reglamentavimo sritis išsiplėtė dėl vadinamųjų konvergencinių technologijų (pvz., informacinių ir nanotechnologijų, kognityvinių mokslų ir sintetinės biologijos plėtros potencialo medicinoje).

Teisinis reglamentavimas

Biomedicinos ir biotechnologijų srities teisinis reglamentavimas pamažu peržengia nacionalines ribas ir atsispindi žmogaus teisių apsaugą nustatančiuose tarptautinės teisės aktuose, pvz., UNESCO Bioetikos komiteto priimtose Visuotinėje žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracijoje (1997), Tarptautinėje deklaracijoje Dėl žmogaus genetinių duomenų (2003), Visuotinėje deklaracijoje Dėl bioetikos ir žmogaus teisių (2005). Regioniniu mastu svarbi pirmoji šios srities tarptautinė daugiašalė sutartis – Europos Tarybos Bioetikos komiteto Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija (1997, Lietuva ratifikavo 2002) ir ją papildantys 2 protokolai. Bioteisę tiria Robertas Andorno (Argentina), Deryckas Beyleveldas, Rogeris Brownswordas (abu Didžioji Britanija), Carlo Casonato, Laura Palazzani, Mariachiara Tallacchini (visi Italija), Carlos Maria Romeo‑Casabona (Ispanija), Noëlle Lenoir, Christianas Bykas (abu Prancūzija), Peteris Kempas, Jacobas Dahlas Rendtorffas (abu Danija) ir kiti.

Bioteisė Lietuvoje

Lietuvoje bioteisės tyrimus atlieka J. Juškevičius, Agnė Širinskienė, Indrė Špokienė ir kiti. Nuo 2004 bioteisė dėstoma Mykolo Romerio universitete.

1492