biòtinis potenciãlas, rūšies gebėjimas įveikti aplinkos pasipriešinimą (fizinių ir biologinių veiksnių trukdymą pasiekti maksimalų individų skaičių). Kai rūšis apsigyvena naujoje jai tinkamoje aplinkoje, individų labai greitai daugėja. Pvz., įvežtų į Australiją triušių prisiveisė tiek, kad jie ėmė kenkti ganykloms. Daugėjant rūšies individų didėja ir aplinkos pasipriešinimas, t. y. padaugėja tą rūšį naikinančių plėšrūnų ir parazitų, rūšies viduje atsiranda konkurencija dėl maisto ir biotopo. Populiacijai pasiekus optimalų tankį ji stabilizuojasi: aplinkos pasipriešinimas ir biotinis potencialas susilygina. Biotinio potencialo terminą 1925 pirmasis pavartojo R. Chapmanas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
1994