biotitas

biottas (pagal pranc. fiziko J.‑B. Biot pavardę), silikatų klasės žėručių grupės mineralas, aliumosilikatas K(Fe,Mg,Mn)₃[(OH,F)₂|(Al,Fe)Si₃O₁₀]. Kristalai monoklininės singonijos, lapelių arba plokštelių pavidalo. Juodas, gelsvas, rudas, žalias, su titano priemaiša – raudonai rudas. Blizgesys stiklo. Skalumas tobulas. Kietumas 2,5–3. Tankis 2700–3300 kg/m³. Susidaro magminių ir metamorfinių procesų metu. Biotitas svarbus granitų mineralas. Biotitas yra elektros izoliatorius, be to, naudojamas nustatant uolienų absoliutinį amžių (argono metodu), tepalų, dekoratyvinio cemento gamyboje. Lietuvoje biotito smulkių kristalų aptinkama kristalinio pamato magminėse ir metamorfinėse uolienose. Visų geologinių sistemų biriose nuosėdinėse uolienose biotitas yra akcesorinis mineralas.

biotito plokštelės

2961