Birger Jarl (Járlas Brgeris), Birger Magnusson apie 1200–10 1266 10 21Västergötland, Švedijos valstybės veikėjas. 1235 vedė karaliaus Eriko Eriksono seserį Ingeborgą (m. 1254); 1248 buvo pakeltas jarlu. Kai Erikas nepalikęs įpėdinio mirė (1250), leido savo sūnų Valdemarą išrinkti karaliumi; iki mirties buvo regentas. Remdamasis Bažnyčia stiprino karaliaus valdžią, kovojo su didikais ir provincijų susirinkimais. Surengė žygį į Naugardą, tačiau Nevos mūšyje (1240 07 15) buvo sumuštas Naugardo kunigaikščio Aleksandro. 1249 (kitais duomenimis, 1239) organizavo kryžiaus žygį į Suomiją. Skatino ryšius su Hanzos sąjunga (1242 sudarė sutartį su Liubeku dėl pirklių apsigyvenimo laisvės), Norvegija (1251 dukterį Rikissą ištekino už menamo Norvegijos sosto įpėdinio Hokano), Danija (1261 pats vedė Danijos karaliaus Abelio našlę Metchildą). Jam valdant Stokholmas tapo Švedijos sostine.
Birger Jarlo kenotafas Stokholmo rotušėje (granitas, paauksuotas švinas, 20 a. pradžia, architektas R. Östbergas)
-Birgeris Jarlas