Brka, vikingų miestas, įkurtas 9 a. Mälareno ežero Björkö saloje, apie 30 km į vakarus nuo Stokholmo. Buvo svarbus prekybos su baltų, finougrų ir slavų žemėmis centras. Apie 975 sudegė. Salos pietvakarinėje dalyje buvo pylimas, juosiantis miesto teritoriją (7 ha), dabar vadinamą Svarta Jordenu (švedų kalba juodoji žemė). Buvusio uosto vietoje yra išlikusių į ežero dugną sukaltų ąžuolinių polių užtvaros liekanų. Į pietus nuo Svarta Jordeno buvo piliakalnis, apjuostas 3–4 m aukščio pylimu. Įvairiose salos dalyse aptikta apie 2500 kapų, dauguma pilkapiai. Pirmą kartą Birka tirta 1680, 19 a. apie 20 m. (iki 1890) kasinėjo švedas H. Stolpe. Ištyrė apie 1000 kapų, dalį buvusio miesto. Radiniai saugomi Nacionaliniame muziejuje Stokholme. Nuo 1990 Birką tiria Europos įvairių šalių archeologų grupė. Pasaulio paveldo vertybė (su Hovgårdenu, 1993).
Birkos piliakalnis
smeigtukas iš Birkos (Nacionalinis muziejus Stokholme)
887