Baltrušaitýtė-Masiónienė Birutė 1940 10 24Treinoja (dabar Lomiai) 1996 08 02Vilnius, lietuvių rašytoja, literatūrologė. Habil. dr. (hum. m., 1992). 1965 baigusi Vilniaus universitetą jame dėstė rusų literatūrą. Grožinėje kūryboje (pasirašinėjo Baltrušaitytės pavarde) vyrauja Mažosios Lietuvos istorinės ir kultūrinės realijos, pabrėžiamos praeities ir dabarties sąsajos, keliami tautinės savimonės, moralinės pareigos klausimai. Poezijai (rinkiniai Žolynų prieglaudoj 1980, Upių pradžioj 1982, Šuliniai 1986, Lietuvninkų ir prūsų žemėj 1991) būdinga etinis maksimalizmas, lyrinė refleksija. Novelėse ir apysakose gausu autentiškų vaikystės atsiminimų, daug dėmesio skiriama moters likimo temai (rinkiniai Po pietvakarių dangum 1981, Lieptai 1985, Žemaitės premija 1986), vaizduojami iškilūs Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai (rinkinys Sugrįžimai 1988). Parašė istorinės tematikos novelių vaikams rinkinį Po Žalgirio kautynių (1993), apybraižų knygą Mažosios Lietuvos moterys (1998).
Birutė Baltrušaitytė-Masionienė
Literatūros mokslo darbus pasirašinėjo Masionienės pavarde. Tyrinėjo rusų, ukrainiečių, estų ir kitų tautų literatūras (knygos Dabartinės estų prozos bruožai 1977, Levas Tolstojus ir Lietuva 1978, Literatūrinių ryšių pėdsakais 1982, Iš Kalevo šalies 1990, Su savąja tauta 1994, Baltijos tautos 1996). Periodinėje spaudoje paskelbė įvairių šalių literatūros ir kultūros apžvalgų. Dar išleista kūrybos rinktinė Atmintie karti būk saldi (2007).
Apdovanojimai
Žemaitės premija (1986), G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija (1989).
Masionienė; Baltrušaitytė
2271