brža (pranc. bourse < lot. bursa – piniginė), pagal nustatytas taisykles veikianti nuolatinė prekyvietė, kurioje sudaromi vertybinių popierių, valiutos, prekių pagal pavyzdžius, įvairių metalų, paslaugų pirkimo ir pardavimo sandoriai.
Prekyba biržose
Biržose prekiaujama dideliais kiekiais.
Pagal sandorius gali būti atsiskaitoma iš karto (kasos sandoriai) arba po tam tikro laiko (terminuotieji sandoriai). Vieni sandoriai yra realūs, kiti – fiktyvūs (sudaromi siekiant gauti pelno dėl kainų pokyčio).
Laikas, per kurį sudaromi sandoriai (arba oficialiai nustatytos biržos darbo valandos), vadinamas biržos sesija.
Asmenys, veikiantys biržoje, vadinami biržos tarpininkais. Jų skaičių, teises ir pareigas reglamentuoja biržos įstatai arba taisyklės.
Biržų rūšys
Dauguma pasaulio biržų yra tarptautinės, vietinę rinką aptarnauja nacionalinės arba regioninės.
Biržų rūšys pagal prekybos objektus: vertybinių popierių birža, prekių birža, valiutų birža, paslaugų birža (frachtavimo, draudimo). Ypatinga biržų rūšis – darbo birža. Dažnai biržų rūšys nėra griežtai atskirtos, pvz., Hamburgo biržas sudaro savarankiškos vertybinių popierių birža ir draudimo birža.
Vertybinių popierių biržoje vyksta organizuota prekyba akcijomis, obligacijomis, vekseliais, depozitais, opcionais ir kitais vertybiniais popieriais. 21 a. pasaulyje yra daugiau kaip 200 tokių biržų. Didžiausios: Niujorko vertybinių popierių birža, NASDAQ OMX Group (Jungtinės Amerikos Valstijos), Tokijo vertybinių popierių birža, Honkongo vertybinių popierių birža, Šanchajaus, Šendženo (Kinija), Euronext (Amsterdame), Londono (Londono biržos), Toronto, Bombėjaus, Frankfurto prie Maino (Frankfurto prie Maino biržos), Ciuricho. Vertybinių popierių birža skaičiuoja ir skelbia savo biržos kursų indeksus.
Niujorko vertybinių popierių biržos prekybos salė
Prekių biržoje perkamos ir parduodamos masinės paklausos prekės. Prekiaujama tik standartizuotomis prekėmis (atitinkančiomis nustatytus standartus arba pavyzdžius). Veikia universaliosios (įvairių prekių) ir specializuotosios (vienos ar kelių prekių) biržos. Didžiausios prekių biržos veikia Čikagoje (Čikagos biržos), Niujorke (kavos, cukraus ir kakavos; medvilnės), Minneapolyje (grūdų), Londone (metalų, vilnos), Amsterdame (elektros energijos), Tokijuje (cukraus, kaučiuko, grūdų), Sidnėjuje, Dubajuje, Bombėjuje. Šiuolaikinėse prekių biržose prekyba realiomis prekėmis sudaro nežymią dalį, daugiausia sudaromi būsimieji sandoriai.
Valiutų birža prekiauja įvairių šalių valiutomis. Tokios biržos veikia Austrijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Singapūre, Rusijoje ir kitur. Daugelyje šalių 20 a. pabaigoje valiutų biržų neliko – jas pakeitė tarpbankinėje rinkoje atliekami valiutų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Frachtavimo biržose sudaromi sandoriai dėl laivų ir lėktuvų frachtavimo (didžiausios veikia Londone, Hamburge, Tokijuje, Honkonge, Niujorke). Draudimo biržose sudaromi prekių (daugiausia gabenamų jūrų transportu) draudimo sandoriai.
Istorija
Panašūs į biržas nuolatiniai pirklių susiėjimai vyko jau senovės Romoje. 12–13 a. Italijos uostuose (Venecijoje, Genujoje, Florencijoje) ir Belgijoje (Briugėje, aikštėje, pavadintoje prekeivio van der Beurse’s vardu) atsirado prekių ir vekselių (valiutos) biržų užuomazgų.
Dabartinio tipo biržos atsirado 15–16 a.: 1460 Antverpene, 1462 Lione, 16 a. pirmoje pusėje Augsburge, Niurnberge, Tulūzoje (1546), antroje pusėje – Hamburge, Kölne, Rouene (1566), Londone (1566–70), Sevilijoje (1582–93). 17 a. biržos įkurtos Amsterdame, Karaliaučiuje, Liubeke, Frankfurte prie Maino, Leipcige, 1703 Sankt Peterburge, 1716 Berlyne, 1724 Paryžiuje, 1771 Vienoje, 1792 Niujorke.
Biržos Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji prekių birža 1775 įsteigta Klaipėdoje (veikė su pertraukomis iki 1945). Joje prekiauta grūdais, linais, odomis, dervomis, miško medžiaga ir kita.
1923–40 (su pertrauka 1935–37) Kaune veikė vertybinių popierių birža. Iš pradžių prekiavo užsienio valiutomis (1928 apyvarta 79,8 mln. litų, 1931 – 117,6 mln., 1934 – 40,3 mln. litų), kai kuriais vertybiniais popieriais (Lietuvos banko akcijomis, valstybinės paskolos lakštais, nuo 1931 ir Žemės banko įkaito paskolos lakštais), po pertraukos – tik vertybiniais popieriais (Lietuvos banko, bendrovių Maistas ir Lietuvos cukrus akcijomis, valstybinės paskolos, valstybės iždo pasižadėjimo ir Žemės banko įkaito paskolų lakštais), nes nuo 1935 užsienio valiutų kursus nustatinėjo Lietuvos bankas.
Vilniuje 1926–36 veikė vertybinių popierių birža (1929 apyvarta 2,4 mln. zlotų, 1936 dėl buvusios pasaulinės ekonominės krizės poveikio – tik 25 000 zlotų), 1936–39 – prekių birža (javų ir linų).
Atkūrus nepriklausomybę pradėjo veikti įvairaus dydžio prekių biržos. 1991 įsteigta Lietuvos birža, Baltijos birža (nuo 1997 užsiima kita veikla). 17 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus prekių biržų 1992 susijungė į asociaciją Nacionalinė prekių birža (daugiausia prekiavo statybinėmis medžiagomis ir metalais, nuo 1998 neveikia). 2001 šalyje nebeveikė nė viena prekių birža.
1993 įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža (nuo 2015 Nasdaq Vilnius).
2008
-vertybinių popierių birža; -prekių birža; -valiutų birža; -frachtavimo birža; -draudimo birža