Biržų giria

Bržų girià yra Biržų rj. savivaldybės teritorijoje, prie Nemunėlio upės. Plotas 17 320 ha, mišku apaugę 15 419 hektarų. Valstybinės reikšmės miškų plotas 15 588 ha; priklauso Valstybinių miškų urėdijos Biržų regioniniam padaliniui.

Girioje prasideda arba per ją teka Nemunėlio kairieji intakai Gaigalas, Benupė ir 10 Apaščios intakų. Dauguma upelių reguliuoti. Visa giria nusausinta (pradėta sausinti 1950). Kelių tinklas taisyklingas, sutampa su kvartalinėmis linijomis. Augavietės labai derlingos ir laikinai užmirkusios. Daug kur 1–5 m gylyje yra dolomitinės klinties. 2 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 5,5 % vandenų apsauginiai, 92,5 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 12 %. Pušynų 3 %, eglynų 29 %, uosynų 12 %, beržynų 31 %, juodalksnynų 13 %, drebulynų 4 %, baltalksnynų 8 %. Jaunuolynai sudaro 36 %, pusamžiai medynai 28 %, pribręstantys 17 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 43 m., bonitetas I, 5, skalsumas 0,75, tūris 170 m³/ha, kasmet priauga 4,0 m³/ha. Girioje yra kanopinių žvėrių, lūšių (daugiausia Lietuvoje). Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų (mažųjų erelių rėksnių, juodųjų gandrų, vištvanagių, uralinių pelėdų, žvirblinių pelėdų, baltųjų kiškių). 144 ha užima Biržų girios botaninis draustinis, 100 ha – Latvelių botaninis draustinis, 295 ha – Nemunėlio‑Apaščios geologinis draustinis.

Biržų girioje gausu pelėdinių paukščių. Čia peri ir uralinė pelėda

Nuo 16 a. pradžios giria priklausė Radvilų giminei, nuo 1811 – grafui Mykolui Tiškevičiui (Tiškevičiai), 1920 didžioji girios dalis buvo nacionalizuota. Didikai mišką naudojo tik medžioklei, todėl jame išliko normalus brandžių medynų kiekis. 1863 girios pakraštyje įvyko Biržų kautynės. Tamošiūnų girininkijos 120 kvartale ir Būginių 29 kvartale yra paminklai 1863 m. sukilimo dalyviams. Spalviškių girininkijos 40 kvartale ir Latvelių girininkijos 109 kvartale yra paminklai žuvusiems sovietiniams partizanams, Latvelių girininkijos 5 kvartale – II pasaulinio karo masinio žydų žudymo vieta. Latvelių girininkijos 13 kvartale yra 19 a. stiklo lydymo krosnies griuvėsiai.

1944–54 Biržų girioje veikė Lietuvos partizanai. Iš pradžių tai buvo nedideli partizanų būriai, kurie 1951 susijungė į Vyčio apygardos Pilėnų (iš pradžių Zigmo Sierakausko) tėvūniją (vadas S. Giedrikas, slapyvardis Girietis; štabo viršininkas L. Pivoravičius, slapyvardis Kanapė).

2355

1217

228