Biržų pilis

Biržų pilies rūmai

Bržų pils, Bržų tvirtóvė, yra Širvėnos ežero pietiniame krante. Užima apie 9,3 hektaro. Išliko pylimų ir vandens griovių gynybinė sistema, rytinio bastiono parakinės (atstatytos 1984 ir 1994), vartų pastato griuvėsiai, pilies tiltas (atstatytas 1970, perstatytas 2001, architektas K. N. Kitkauskas), rūmų centrinė dalis ir vakarinė siena (1978–86 rūmai atstatyti, architektas E. Purlys), po žeme – kareivinių, arsenalo (atraminėmis sienelėmis pažymėti kontūrai), pietinio bastiono parakinės liekanų. Pilis statyta trimis etapais. Pradėta apie 1586 Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva pagal itališkų bastioninių pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais vandens grioviais, užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuota 400 ha tvenkinys (dabar Širvėnos ežeras), aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų. Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo.

Iki 1589 kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai. Per Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija (1600–29) ir Šiaurės karą (1655–60) Biržų pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtovė. 1625 08 07 apgulta Švedijos kariuomenės (apie 8000 žm.; vadas – karalius Gustavas II Adolfas). Po antros apgulties 09 07 pilies įgula pasidavė, pilis buvo sugriauta. Švedai išsivežė 60 patrankų. Pagal 1627 01 19 sutartį pilis grąžinta Radviloms; 1637–82 atstatinėta. 1637–52 pagal nyderlandiškų bastioninių pilių planą pradėta perdaryti pylimus (architektas Georgas Pirkas; atsisakyta mūrinio sutvirtinimo), statyti naujus rūmus (magistro Ulricho projektas); senieji rūmai buvo nugriauti. Pagal 1655 08 10 Radvilų ir švedų Rygos sutartį nebaigtà rekonstruoti pilis vėl atiteko švedams.

pirmosios Biržų pilies (16 a. antra pusė) ir miesto planas (17 a. pradžios T. Makowskio raižinys)

švedai puola Biržus 1704 08 16 (18 a. vario raižinys, Uppsalos universiteto biblioteka)

1657 01 24 švedų 190 žm. įgula pasidavė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono V. A. Gosievskio vadovaujamai kariuomenei; ji apgriovė pilį, sudegino miestą. 1659 08 20 pilį atsiėmė Boguslavo Radvilos dragūnai. 1659–69 pagal architekto T. Krell-Spinowskio projektą taisyti pylimai, užtvanka, pastatyta rūmai, kareivinės, arsenalas, vartų bokštas (inžinierius Samuelis Arciševskis). Per 1700–21 Šiaurės karą, 1701 02 26, pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas Augustas II su Rusijos caru Petru I pasirašė antišvedišką Biržų sutartį. 1704 09 14 pilį vėl užėmė švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus. 1811 Biržų pilis atiteko grafams Tiškevičiams. 1822 Rusijos imperatorius Aleksandras I įsakė saugoti jos liekanas. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje kieme užveistas sodas. 1931 pastatytas Jonušo Radvilos skulptūrinis biustas (skulptorius J. Zikaras). 1955–62 rūmų liekanos konservuotos, 1978–86 rūmai atstatyti; 1989 juose atidarytas Biržų krašto muziejus „Sėla“.

Biržų pilies teritoriją 1884 kasinėjo Biržų dvaro savininkas Mykolas Tiškevičius (surado šovinių, auksinių ir sidabrinių statulėlių). Nuo 1930 (su pertraukomis) tiria Paminklų restauravimo institutas, Biržų krašto muziejus Sėla. Ištirta sklypai prie rūmų fasadų, vartų pastatas, redutas, priešpilis, rūmų rūsiai, arsenalas, pilies teritorija šiaurės vakarų pusėje, pietų pusės parakinė (atstatyta), dalis kareivinių ir kita. Atkasta pirmosios pilies rūmų, trečiosios pilies kareivinių, parakinių ir kitų statinių liekanų. Manoma, kad renesansiniai pirmosios pilies rūmai, kaip ir dabartiniai, buvo dviaukščiai, su triaukščiais rizalitais galuose, dviaukšte arkine galerija rytiniame fasade (apie 54,5 m ilgio ir 18 m pločio); jų pietvakarinė išorinė siena buvo po vėliau supiltu pietvakariniu pylimu, vidinė – prie dabartinių rūmų pietvakarinio fasado, išorinė šiaurės rytų siena – po rūmais. Rasta daug įvairių laikotarpių neglazūruotų ir polichrominių koklių, tarp jų su Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Kristupo Radvilos Perkūno herbais, sviedinių, keramikos šukių, architektūrinių detalių iš smiltainio ir dolomito.

L: J. Yčas Biržai: Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė Kaunas 1931; S. Pinkus Biržų pilis / Lietuvos pilys Vilnius 1971, Biržų pilis Vilnius 1986.

2770

1298