Biškèkas (Biškek), 1862–1926 Pišpek, iki 1991 Frunze (Frùnzė), Kirgizijos sostinė.
Čiu srities centras; sričiai nepriklauso. Respublikinės reikšmės miestas.
1,06 mln. gyventojų (2021). Biškekas įsikūręs Kirgizijos šiaurėje, Kirgizijos kalnagūbrio šiaurinėje papėdėje, Čiu upės slėnyje, 750–900 m aukštyje; per Biškeką teka Ala Arčia ir Alamedinas.
Ala Too aikštė Biškeke: tolumoje – Kirgizijos istorijos muziejaus rūmai (1984, architektė S. Abyševa su kitais, revonuoti 2017) ir Manaso paminklas (2011, skulptorius B. Sydykovas)
Per Biškeką eina Balykči–Tarazo geležinkelis; plentai į Almatą, Balykči, Tarazą. Tarptautinis oro uostas. Nuo 1995 veikia laisvoji ekonominė zona. Mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos, farmacijos, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, statybinių medžiagų, stiklo, baldų, poligrafijos, maisto, kino pramonė. Kilimų audimo, metalo kalstymo amatai. Kirgizijos nacionalinis (įkurtas 1951), Technikos, Tarptautinis, Kirgizijos–Rusijos slavų (įkurtas 1992), Amerikiečių, Kirgizijos–Turkijos (įkurtas 1996), Kirgizijos–Turkijos tarptautinis, Pedagogikos, Humanitarinių mokslų (įkurtas 1994), Žemės ūkio, Čiu, Statybos, architektūros ir transporto, Kirgizijos–Kazachijos vadybos, ekonomikos ir prognozės universitetai. Medicinos, Finansų ir ekonomikos, Vidaus reikalų, Švietimo, Turizmo, Dailės akademijos. Metalurgijos, Kūno kultūros, Ekonomikos ir komercijos, Menų, Rytų kalbų ir kultūrų institutai. Konservatorija. Kirgizijos mokslų akademija (įkurta 1954). Tarptautinis geodinamikos tyrimo centras. Viešoji biblioteka (įkurta 1934). Operos ir baleto, Nacionalinis dramos, Biškeko dramos, rusų dramos, jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai. Filharmonija. Kirgizijos istorijos (įkurtas 1926), archeologijos, mineralogijos, 2 vaizduojamojo meno, literatūros ir meno, gamtos muziejai; M. Frunzės, G. Aitijevo, S. Čiuikovo, A. Tokombajevo namai muziejai. 4 galerijos. Botanikos sodas (nuo 1938). Cirkas. Hipodromas. Į pietus nuo Biškeko yra Ala Arčios gamtos parkas, kalnų kurortai, alpinizmo centras.
799
Architektūra
19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje miestas plėstas pagal 1872 planą. Gatvių tinklas buvo stačiakampis, kvartalai nedideli, vyravo mažaaukščiai mediniai namai. Pagal 1939, 1958 ir 1971 rekonstrukcijos planus buvo didinami kvartalai, pastatyti gyvenamųjų namų mikrorajonai. Svarbiausi 20 a. pastatai: Vyriausybės rūmai (1934, architektas J. Dubovas), Kirgizijos operos ir baleto teatras (1955, architektas A. Laburenka), Kirgizijos nacionalinis universitetas (įkurtas 1951, architektas P. Ivanovas), Kirgizijos mokslų akademijos kompleksas (20 a. 6–7 dešimtmetis, architektai J. Bilinskis, A. Bočiarovas), Sporto rūmai (1974).
Istorija
1825 įkurta uzbekų Kokando chanato Biškeko tvirtovė. Ją 1862 užėmė rusai ir iškraipę vardą pavadino Pišpeku. Rusijos imperijos laikais tapo miestu, 1878 apskrities centru. 1913 buvo apie 14 000 gyventojų (daugiausia rusų kolonistų). Nuo 1924 Rusijos Sovietų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje sudarytos Kara Kirgizijos autonominės srities centras. 1926 pavadintas Frunze (čia gimė sovietinis karo veikėjas M. Frunze). Sovietmečiu labai išsiplėtė (1926 turėjo 37 000, 1983 – 577 000 gyventojų). 1926–36 Kirgizijos Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos, 1936–91 Kirgizijos Sovietų Socialistinės Respublikos, nuo 1991 Kirgizijos Respublikos sostinė. 1989 Frunzėje gyveno 201 lietuvis. 1991 miestas pavadintas Biškeku.
2271
-Bishkek