Bismarcko salynas

Bismarcko salynas (Tavurvuro ugnikalnis, Naujosios Britanijos sala)

Bismarcko salynas (Bismarck Archipelago, Bsmarko salýnas), Naujõsios Britãnijos sãlos (New Britain Islands), apie 200 salų grupė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje. Priklauso Papua Naujajai Gvinėjai (nuo 1974). Plotas apie 50 000 km². Apie 800 000 gyventojų (2011); daugiausia melaneziečiai ir papuasai. Didžiausios salos: Naujoji Britanija, Naujoji Airija, Manuso sala, Naujasis Hanoveris, arba Lavongai; dalis salų vadinamos Admiraliteto salomis.

Didesniosios salos žemyninės kilmės, mažesniosios – vulkaninės, koralinės. Salos kalnuotos (didžiausias aukštis 2300 m, Naujosios Britanijos sala), yra veikiančių ugnikalnių (Ulawuno kalnas).

Klimatas ekvatorinis, pietinėse salose – subekvatorinis. Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai.

Atogrąžų žemdirbystė. Auginama kokosinės palmės, kakavamedžiai, alyvinės palmės, kavamedžiai, arbatmedžiai, kaučiukmedžiai. Žvejyba. Renkami perlai. Kertamas miškas.

Didžiausias miestas Rabaulis (Naujosios Britanijos sala).

Admiraliteto salas 1528 atrado Á. Saavedra (Ispanija), kitas Bismarko salyno salas 1616 – olandų jūrininkai W. C. Schoutenas ir J. Le Maire’as. 1884 salynas tapo Vokietijos kolonija. Nuo 1920 valdė Australija. Nuo 1946 Bismarko salynas priklausė Jungtinių Tautų globojamai Naujosios Gvinėjos teritorijai.