bismutas

bsmutas (Bismuthum; vok. Wismut), Bi, periodinės elementų sistemos V A grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltas blizgantis metalas su neryškiu rausvu atspalviu. Bismutas – diamagnetiškiausias metalas. Kambario temperatūroje trapus, pakaitintas (didesnėje nei 150 °C) tampa plastiškas. Sausame ore bismutas nekinta, drėgname apsitraukia pilka oksido plėvele. Tirpsta azoto rūgštyje, karštoje koncentruotoje sieros rūgštyje, lengvai reaguoja su halogenais, kaitinamas – su deguonimi (oksidas Bi₂O₃ susidaro didesnėje nei 1000 °C temperatūroje). Junginiuose trivalentis ir penkiavalentis. Bi₂O₃ (mineralas bismitas) naudojamas spalvoto stiklo ir porceliano (pigmentas), šarminių akumuliatorių katodų gamybai, kaip rišiklis ir antiseptikas; mišrieji bismuto ir silicio oksidai, pvz., silikosilenitas Bi₄Si₃O₁₂, naudojami akustooptikoje ir akustoelektronikoje.

Kiti bismuto junginiai: halogenidai (naudojami galvaniniuose elementuose kaip katalizatoriai), hidridai, sulfidai (Bi₂S₃ naudojamas kaip fotorezistorius), nitratai (oksonitratu BiONO₃·H₂O gydomos skrandžio ligos, jis naudojamas kosmetikoje), bismuto organiniai junginiai (naudojami medicinoje).

Bismutas – grynuolių klasės mineralas. Kristalai trigoninės singonijos; dažnos smulkių grūdelių sąaugos, lapeliai, plunksniški dendritai. Metalo blizgesio. Kristalizuojasi Žemės gelmėse iš karštų dujų ir tirpalų, Žemės paviršiuje susidaro oksiduojantis bismuto sulfidams. Gaunamas iš bismuto rūdų arba iš atliekų, susidarančių išskiriant iš rūdų varį ir šviną. Naudojamas gaisro signalizacijos prietaisams, bismuto ir mangano lydinys – galingiems nuolatiniams magnetams gaminti. Bismutas buvo žinomas 15–16 a. (apie išgavimą rašė G. Agricola 1555); gryną 1739 gavo Johannas Heinrichas Pottas (Vokietija).

Lent. **Bismutas**
atominis skaičius		83
santykinė atominė masė		208,9804
elektrinis neigiamumas		2,02
išorinių elektronų konfigūracija		6s²6p³
oksidacijos laipsnis		+3, +5, –3
izotopas
	stabilusis	²⁰⁹Bi (100 %)
	stabiliausi radioaktyvieji	²⁰⁷Bi (T_1/2 31,55 m.), ²⁰⁸Bi (T_1/2 3,68·10⁵ m.), ²¹⁰Bi (T_1/2 3·10⁶ m.)
kiekis Žemės plutoje		2·10^–5 % (masės)
lydymosi temperatūra		271,4 °C
virimo temperatūra		1 564 °C
tankis		9 790 kg/m³
kietumas pagal Mohsą		2–2,5
kietumas pagal Brinellį		70–95 MPa
savitoji elektrinė varža (20 °C)		1,29·10^–6 Ω·m
šilumos laidumo koeficientas (27 °C)		7,97 W/(m·K)
savitoji šiluminė talpa		0,122 kJ/(kg·K)
standartinis elektrodo Bi/Bi³⁺ potencialas		0,2 V
diamagnetikas; magnetinė juta		–1,340·10^–9

2961

2591

-Bismuthum

Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota

	Funkciniai slapukai (būtini) Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
	Našumo slapukai Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
	Reklaminiai slapukai Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.