btė darbiniñkė, moteriškos lyties bičių šeimos individas su nevisiškai išsivysčiusiais lytiniais organais. Mažesnė už bičių motiną ir traną, kūno ilgis 12–14 mm, masė 90–100 mg (1 kg apie 10 000 bičių).
Bitės darbininkės organai pritaikyti dirbti bičių šeimos lizde ir lauke. Straubliukas 7,25 mm (ilgesnis už motinos ir trano), juo darbininkės renka nektarą ir perdirba jį į medų, maitina lervas, motinas ir tranus, atneša vandens. Trečiosios poros kojų blauzdose turi gurbelius (krepšelius) žiedadulkėms rinkti ir nešti į bičių avilį. Gerai išsivystę hipofaringinės liaukos, mandibulių liaukos, vaško liaukos, geluonis. Bitė darbininkė vystosi bitinio korio akelėse iš apvaisintų kiaušinių. Nuo kiaušinio padėjimo iki suaugusios bitės išsivysto per 21 dieną. Pradžioje bitė darbininkė valosi, pirmas 3 paras mažai dirba, daug ilsisi. Atlikusi visą darbų kompleksą avilyje ji iš bičių avilio bitės tampa lauko bite ir pradeda rinkti ir nešti nektarą, žiedadulkes. Maitinasi medumi ir bičių duona.
bitė darbininkė
Su tranais nesiporuoja ir normaliomis sąlygomis nededa kiaušinių. Bičių šeimai netekus motinos kai kurioms darbininkėms išsivysto kiaušidės ir jos deda neapvaisintus kiaušinius, iš kurių išsivysto tik tranai. Bitės darbininkės sudaro pagrindinę bičių šeimos dalį (iki 80 000–100 000 bičių) ir atlieka įvairias funkcijas. Be šeimos jos gyventi negali. Bičių darbininkių skaičius šeimoje lemia jos stiprumą, t. p. ir medunešio išnaudojimą bei produktyvumą. Bitės darbininkės gamina bičių produktus: medų, vašką, bičių duoną, pikį, bičių nuodus, bičių pienelį. Jų gyvenimo trukmė priklauso nuo atliekamo darbo. Vasarą gyvena vidutiniškai 35–40 parų, žiemojant iki 200 parų (6–7 mėn.; žūsta išskridusios iš bičių avilio). Bitės darbininkės turi daug įvairių ir sudėtingų instinktų ir atlieka pagrindinį vaidmenį visose bičių šeimos gyvybinės veiklos apraiškose ir šeimai reaguojant į aplinkos pokyčius.
bitė darbininkė
1331