bitiniai

gauruotakojė bitė (Dasypoda altercator)

btiniai (Apoidea), plėviasparnių (Hymenoptera) būrio geluoninių vabzdžių antšeimis. Bitiniams priklauso laukinės ir naminės, arba medunešės, bitės. Yra apie 30 000 rūšių. Svarbiausios 7 šeimos: andrenos (Andrenidae), laibabitės (Halictidae), tikrosios bitės, pirmabitės (Colletidae), melitidės (Helittidae), pilvarinkės bitės (Megachilidae), antoforidai (Anthophoridae), pirmosios 3 – gausiausios.

Paplitę visur, kur daug žiedinių augalų, nes jie arba jų lervos maitinasi nektaru ir žiedadulkėmis. Tik kai kurių rūšių bitiniai gadina lapus (lapkirpės bitės).

Bitinių kūnas plaukuotas, įvairaus dydžio. Užpakalinių kojų letenos pirmas narelis platesnis ir turi krepšelį žiedadulkėms. Patelės turi geluonį. Burna graužiamojo čiulpiamojo tipo. Straublelis susidaręs iš suaugusių apatinės lūpos liežuvėlių.

Dauguma bitinių veisiasi dirvožemyje, kiti – negyvoje medienoje (šie auginami dirbtiniu būdu). Pagal gyvenimo būdą bitiniai būna pavieniai, rečiau bendruomeniniai (kamanės, naminės bitės). Bitiniai gali sudaryti kolonijas. Bendruomeniniai bitiniai pasižymi lytiniu polimorfizmu, gyvena per visą entomofilinių augalų žydėjimo periodą. Pavieniams nebūdingas polimorfizmas, jie menkiau išsivystę, daug trumpaamžių, aktyvusis periodas 2–3 savaitės.

2149

962