bitininkai

btininkai (Meropidae), žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio šeima. 3 gentys, 25 rūšys. Paplitę Eurazijos, Afrikos ir Australijos atogrąžų srityse. Nedideli. Snapas ilgas, plonas, kiek lenktas žemyn. Kojos silpnos, trumpos, nagai aštrūs. Sparnai ir uodega ilgi. Bitininkai ryškių spalvų. Skraido lengvai ir vikriai. Žeme beveik nevaikšto. Gyvena atvirose vietose: stepėse, upių slėniuose. Minta skraidančiais vabzdžiais, kartais bitėmis. Veisiasi grupėmis, kartais didelėmis kolonijomis. Lizdus suka urvuose. Deda 5–6 baltus kiaušinius, peri apie 3 savaites. Jaunikliai lizdą palieka po mėnesio.

Į Lietuvą retai užskrenda ir peri europinis bitininkas, arba bitininkas (Merops apiaster). Pirmą kartą europinis bitininkas pastebėtas 1960 Akmenės rajone, pirmą kartą perint rastas 1973. Kūno ilgis 25–29 cm, masė apie 50–60 gramų. Suaugusių paukščių viršugalvis, nugara ir vidurinė sparnų dalis bronzinės spalvos, kakta balta ir mėlyna, pečiai ir gerklė geltoni, kūno apačia žydra, sparnai ir uodega mėlyni. Patelės poilsio apdaru ir jauniklių nugara ir pečiai žalsvi. Tupia ant laidų, atsikišusių medžių ir krūmų šakų. Minta įvairiais stambiais vabzdžiais, plėviasparniais, vabalais, drugiais, dvisparniais, tiesiasparniais. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos stačiuose krantuose 10–20 dienų rausia patinas ir patelė. 1–1,5 m urvo gale į lizdą deda 5–6 baltus blizgančius, beveik apvalius kiaušinius, peri patinas ir patelė 20 dienų. Žiemoja Vakarų ir Pietų Afrikoje. Parskrenda gegužės, išskrenda rugpjūčio mėnesį.

europinis bitininkas

europiniai bitininkai

europiniai bitininkai

3102

-bitininkas