bitumas
bitùmai (lot. bitumen – kalnų derva), dervos pavidalo (amorfinės) medžiagos. Įvairių organinių junginių, daugiausia sočiųjų aromatinių angliavandenilių ir naftenų, mišinys. Bitumo sudėtyje, be angliavandenilių (alyvų ir dervų pavidalu), yra asfaltenų, asfaltogeninių rūgščių. Degūs. Tirpsta organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Apie 40 °C temperatūroje minkštėja. Būna gamtiniai ir dirbtiniai. Gamtiniai bitumai skirstomi į naftidus ir naftoidus. Naftidai – nafta ir jos gamtiniai dariniai: maltos (klampūs bitumas, tarpiniai tarp naftos ir asfalto), asfaltas, asfaltitai (kiti bitumai, tirpstantys chloroforme, benzene), keritas (kieti, trapūs, panašūs į anglis bitumai), ozokeritas. Naftoidai – fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis panašūs į naftidus, bet genetiškai nesusiję su nafta. Susidarę dėl organinių medžiagų natūralios sublimacijos kontaktinio metamorfizmo sąlygomis. Retesni už naftidus.
Dirbtiniai bitumai gaunami iš naftos (dažniausiai), degiųjų skalūnų ir akmens anglių perdirbimo produktų likučių juos oksiduojant ir po to distiliuojant dideliame vakuume. Būna kietieji (iš jų gaminamos ritininės stogų dengimo medžiagos – ruberoidas, klijavimo mastikos), pusiau kieti (jie naudojami gaminant hidroizoliacines medžiagas, asfaltbetonį, reliną, termoizoliacines medžiagas) ir skystieji (jų dedama gaminant asfaltą). Iš bitumų gaminama bituminis lakas, bituminiai plastikai, jų yra įvairių kompozitų sudėtyje.
838