Bizántijos dail
Šv. Apolinaro Naujojo bažnyčios Ravennoje apsidės mozaikos (6 a.)
4–5 a. Bizantijos dailė tęsė Romos helenistinės dailės tradicijas. Išliko to laikotarpio apvaliųjų skulptūrų (bronzinė imperatoriaus statula iš Barletos, 4 a., vadinamoji Filosofo galva iš Efeso, 5 a.), reljefinių dramblio kaulo diptikų, šventyklų vidų puošiančių mozaikų (Šv. Jurgio bažnyčios Salonikuose, 4 a. pabaiga), taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių. 4 a. pradėjo klostytis bizantiškasis stilius. Daugiausia plėtota sakralinių statinių dekoratyvinė tapyba (freska ir mozaika). Sienų tapyboje alegorines scenas ėmė keisti krikščioniškos tematikos kompozicijos, vis labiau įsitvirtino dailės sąlygiškumas, kanoniškumas (mozaikos Galos Placidijos mauzoliejuje, apie 450, Šv. Vitalės, 530–545, Šv. Apolinaro Naujojo, 6 a., bažnyčiose Ravennoje, Šv. Dimitrijaus bažnyčioje Salonikuose, Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Castelsepryje, abiejų 7 amžius).
Raiškiomis bizantiškojo stiliaus mozaikomis 6–13 a. dekoruotas Šv. Sofijos soboras Konstantinopolyje, 11 a. antroje pusėje – Dafnės vienuolynas prie Atėnų. Vėlyvoji sienų tapyba (13 a. pabaiga–15 a. pirma pusė) tikroviškesnė, turi erdvės, personažų individualumo užuomazgų (Šv. Apaštalų cerkvės Salonikuose mozaikos, apie 1315, Mistros vienuolyno Graikijoje freskos, 15 amžius).
Ankstyvosios knygų (Pradžios knyga 6 a., Rabulio evangelija 586) miniatiūros turi realizmo apraiškų. Vėliau jų vaizduosena plėtojosi netolygiai: vienų (Chludovo psalmynas 9 a. antra pusė) laisvos manieros, kitų (Paryžiaus psalmynas 10 a. pirma pusė) subtilaus, juvelyriškai dekoratyvaus piešinio ir kolorito, antikinių motyvų. 11 a. miniatiūros smulkaus piešinio, tikroviški elementai derinti su sąlygiškais; 12 a. jos tapo schemiškesnės.
6 a. atsirado religinės tematikos molbertinės tapybos rūšis – ikonos. Ankstyvosios ikonos (Šv. Sergijus ir Bakchas 6 a.) turi panašumo į al Fajumo portretus. Vėliau susiklostė jų ikonografija, raiškos būdai. Ikonų tapyba ypač klestėjo 9–13 amžiuje. Po ikonoklazmo sąjūdžio (726–843) išnyko apvalioji skulptūra, sieta su pagoniškų stabų garbinimu. Plėtotas reljefas: kurtos raižyto marmuro, dramblio kaulo, kalstyto metalo ikonos, dekoratyviniais reljefais puošti altoriai, kapiteliai, karnizai, taikomosios dailės dirbiniai. Ištobulinta emalio (ypač pertvarinio) technika (daryti papuošalai), klestėjo baldininkystė, kurti sudėtingų raštų (jiems turėjo įtakos Rytų kraštų ir antikinės tradicijos) audiniai, stiklo, keramikos, dramblio kaulo dirbiniai. Bizantijos dailė padarė didelę įtaką Rytų Europos ir Artimųjų Rytų viduramžių dailei.
ikonos centrinė dalis Nukryžiavimas (pertvarinis emalis, auksas, 11–12 a., Ermitažas Sankt Peterburge)
917
plaketė Imperatoriaus Konstantino VII karūnavimas (dramblio kaulas, 10 a. vidurys, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus Maskvoje)
stulos dalis (šilkas, siuvinėjimas, perlai, Ginklų rūmai Maskvoje)
Paryžiaus psalmyno miniatiūra (apie 900, Nacionalinė biblioteka Paryžiuje)
dėžutė (dramblio kaulas, 11–12 a., Ermitažas Sankt Peterburge)
Bizantijos kultūra