Bizèrta (arab. Banzart, pranc. Bizerte), miestas Tuniso šiaurėje, prie Viduržemio jūros ir kanalo, jungiančio Bizertos ežerą su jūra; vilajos centras.
136 917 gyventojų (2014 surašymo duomenys). Geležinkelis į Tunisą. Karinis, prekybos (išvežama geležies, švino rūdos, fosforitai, cementas, naftos produktai, maisto produktai) ir žvejybos uostas. Oro uostas.
Naftos perdirbimas (naftotiekis į Alžyrą; ties Bizerta prasideda povandeninis dujotiekis į Italiją), spalvotoji metalurgija, laivų remontas, cemento, žuvų konservų, alyvuogių aliejaus gamyba. Amatai (audžiami kilimai). Kurortas. Turizmas. Okeanografijos muziejus.
Architektūra
Išliko dalis arabų senovės miesto (13–17 a.) su musulmonų gyvenamuoju kvartalu – kasba – šiaurinėje dalyje, fortas (16 a.), mečečių (17 a.). Miestas rekonstruotas pagal prancūzų architektų (B.‑L. Zehrfusso ir kitų) 1948 projektą. 20 a. statiniai: Dievo Motinos bazilika (1954), Kongreso rūmai (1965, architektas O. K. Kakubas), viešbučiai, administraciniai pastatai, dengti turgūs.
Istorija
Miestas įkurtas finikiečių gyvenvietės vietoje; vėliau buvo romėnų miestas Hipo Diaritas. 661 pavadintas Bizerta. 698 užkariauta arabų ir nuo to laiko pavaldi arabų musulmonų dinastijoms, valdžiusioms Tunisą (1535–72 pavaldi Ispanijai). 1881–1956 (Prancūzijos protektorato laikais) ir iki 1963 Bizertoje buvo Prancūzijos karinė bazė.
2271