bižutèrija (pranc. bijouterie < bijou – brangenybė), papuošalai ir kai kurie smulkiosios skulptūros dirbiniai. Kuriama iš tauriųjų ir spalvotųjų metalų, brangiųjų ir pusbrangių akmenų, dramblio kaulo, perlų, biserio, spalvoto stiklo ir kitų medžiagų. Daroma auksakalystės įvairiomis technikomis. Formą lėmė dailės istorinių stilių ir nacionalinių tradicijų raida. Atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir praktinę funkciją (drabužiams susegti – fibula, diržas, sagtis, smeigtukas, segtukas, kaip valdžios ženklas – diadema ir kita). Jau dėvėta senovėje (Egipte, Rytų šalyse). Viduramžiais kurta auksakalių cechuose. Nuo 20 a. dažniausiai gaminama pramoniniu būdu, serijomis, kartais imituojant brangias medžiagas ir unikalų atlikimo būdą; šiuo terminu paprastai vadinami pigūs pramoninės gamybos papuošalai.
2972