bladháundas (angl. Bloodhound; blood – kraujas + hound – skalikas, šuo), šv. Hùberto skalkas, medžioklinių šunų veislė. Kilmės šalis – Belgija, Škotija. Šv. Huberto laikais (7–8 a.) šie šunys padėdavo medžioti įvairius stambius žvėris (elnius, vilkus). Pirmą kartą parodose bladhaundai pasirodė 1871. Bladhaundas yra stambus, stiprus, lėtas šuo. Galva didelė, ilga, aukšta, nuo smilkinių truputį siaurėjanti snukio link. Akys vidutinio dydžio, gilios, tokios pat spalvos kaip kailis. Ausys labai ilgos, plačios, plonos, žemu pagrindu, apaugusios trumpais, švelniais plaukais. Sąkandis žirklinis. Uodega išaugusi aukštai, ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, prigludęs, gana šiurkštus, juodos ir rusvos, raudonai rudos ir rusvos spalvos. Bladhaundas yra ramus ir gero charakterio šuo, dėl taikaus būdo neretai yra vadinamas džentelmenu, jo balsas lyginamas su vargonų gaudimu (loja labai retai). Negali pakęsti grubaus elgesio ar šiurkštaus tono. Sunkiai dresuojamas.
bladhaundas
bladhaundas