blakės

blãkės (Heteroptera), puskietaspaniai, straubliuočių (Hemiptera) būrio vabzdžių pobūris. Sistematika nenusistovėjusi, anksčiau blakės buvo išskiriamos į atskirą būrį. Pasaulyje apie 50 šeimų, apie 40 000 rūšių, Europoje apie 3000 rūšių. Paplitusios visur, ypač tropinio ir subtropinio klimato juostose. Smulkios ir vidutinio dydžio (nuo 1 mm iki 11 cm), išvaizda labai įvairi. Antsparniai odiški, viršutinėje dalyje plėviški, skaidrūs, plokščiai suglaudžiami virš nugaros. Parazitinės blakės besparnės. Galva ištįsusi į ilgą straublelį su siurbiamojo tipo burnos organais. Antenos (ūsai) sudaryti iš 4–5 (kartais tik iš 1–3) narelių. Pakrūtinio šonuose yra kvapiosios liaukos, išskiriančios nemalonaus kvapo sekretą, kurio sudėtyje yra cianido junginių.

blakė kareivėlis (Pyrrhocoris apterus)

liucerninė žolblakė (Adelphocoris lineolatus)

marganugarė žolblakė (Lygus pratensis)

Gyvena sausumoje (ant augalų, dirvožemyje), vandenyje ar net ant vandens paviršiaus. Minta skystu maistu, augalų sultimis, gyvūnų krauju, retai organinėmis liekanomis. Plėšrios rūšys minta smulkiais vabzdžiais. Metamorfozė dalinė. Lervos panašios į suaugėlius, tik neturi sparnų.

Lietuvoje žinoma apie 400 rūšių, kurios priklauso 31 šeimai (žolblakės, skydablakės, nugarplaukos). Daug augalų kenkėjų: rapsinė blakė, pušinė žievėblakė. Patalinė blakė parazituoja žmogų.

1618

ryškioji žolblakė (Dryophilocoris flavoquadrimaculatus)

blakės kareivėliai (Pyrrhocoris apterus)

-blakė; -puskietasparnis