blankistai

blankstai, prancūzų revoliucionieriaus socialisto L. A. Blanqui sekėjai. Kaip politinė srovė susiformavo 1835–39. Buvo radikalios revoliucinės kovos šalininkai. Po Prancūzijos 1848 revoliucijos pralaimėjimo blankistų aktyvumas sumažėjo, po Prancūzijos kapituliacijos per Prancūzijos–Prūsijos karą (1870–71) vėl padidėjo. Paryžiaus komunos (1871) taryboje jie sudarė dalį vadinamosios daugumos (I Internacionalo nariai). 1871–72 dalyvavo I Internacionalo veikloje; dėl nesutarimų su K. Marxu ir F. Engelsu bei priešindamiesi Internacionalo generalinės tarybos perkėlimui iš Londono į Niujorką iš Internacionalo pasitraukė. 19 a. pabaigos–20 a. pradžios Prancūzijos socialistiniame judėjime blankistai – atskira srovė, daugelis jos teorinių nuostatų skyrėsi ir nuo marksistų. Po lyderio É. Vaillant’o mirties (1915) nustojo gyvavusi.

3000