blastomikòzė (blastomycosis < gr. blastos – išauga + mikozės), mieliagrybių sukeliama odos, gleivinės ir vidaus organų liga. Yra Gilchristo, arba Šiaurės Amerikos, ir kriptokokozė, arba Europos, blastomikozės.
Gilchristo blastomikozė
Gilchristo blastomikozės sukėlėjai Blastomyces dermatitidis (3D. vaizdas)
Lėtinė, pirmiausia pažeidžianti plaučius liga, kuri vėliau gali išplisti į kitus organus ir odą. Sukėlėjas Blastomyces dermatitidis gyvena dirvožemyje. Į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Plaučių blastomikozės simptomai panašūs į plaučių tuberkuliozės. Odoje ir gleivinėje atsiranda simetriškų pavienių ar dauginių papulinių bei mazginių išopėjančių bėrimų. Jų centras gyja randėdamas, o pakraščiai plečiasi. Labai retai sukėlėjas patenka per pažeistą odą. Po 1–2 savaičių oda parausta, vėliau sukietėja, patinsta limfmazgiai. Nuo šios blastomikozės ligoniai pasveiksta savaime.
Kriptokokozė
Ūmi arba lėtinė liga. Sukėlėjas Cryptococcus neoformans paplitęs dirvožemyje, dauginasi paukščių mėšle. Sukėlėjų randama ant sveikų žmonių odos. Į organizmą patenka pro kvėpavimo takus, išplinta per kraują. Dažniau serga 30–40 metų vyrai. Būdingi požymiai panašūs į meningito ar smegenų naviko. Gali būti izoliuotas plaučių pažeidimas. Retai kartu pažeidžiama oda. Atsiranda papulių, pūlinėlių, kurie išopėja. Gydoma priešgrybeliniais vaistais.
2506
-kriptokokozė