blokadà (angl. blockade), valstybės teritorijos (ar jos dalies) politinė, ekonominė, karinė izoliacija siekiant priversti valstybę paklusti tam tikriems blokados organizatorių reikalavimams. Pagal objektą blokada gali būti jūros (valstybės jūros uostų ir krantų), sausumos (valstybės sausumos teritorijos), oro (valstybės oro erdvės), viską apimanti (visos valstybės teritorijos). Pagal mastą: uždaroji (blokada vykdoma tiesiog prie blokuojamos teritorijos) ir ilgo nuotolio (blokados priemonės taikomos dideliame jūros, sausumos ir oro erdvės plote).
Pagal pobūdį ir vykdymo sąlygas skiriama karinė ir taiki blokada. Karinės blokados atveju karinėmis priemonėmis (karo laivais, lėktuvais ir kitomis) izoliuojamas blokuojamasis objektas (jūros uostas, pakrantė, oro uostas, miestas, šalis) siekiant nutraukti jo išorinius ryšius. Šios blokados sąlygos: tarp blokuojančiosios ir blokuojamosios valstybės turi būti karo padėtis, blokada paskelbta ir apie ją pranešta neutralioms valstybėms. Karinė blokada neturi trukdyti trečiosioms šalims susisiekti su kitomis neutraliomis teritorijomis. Vykdant taikią blokadą izoliuojamas blokuojamasis objektas, siekiama nutraukti jo susisiekimą su išoriniu pasauliu; tarp valstybių nėra karo padėties. Taikios blokados formos: kolektyvinė sankcija (jos imamasi pagal tarptautinės organizacijos rezoliuciją; pagal Jungtinių Tautų Chartiją Saugumo Taryba gali sankcionuoti blokadą taikos pažeidimo, grėsmės taikai ar agresijos akto atveju) ir individuali represalija (valstybės vienašališka prievartos priemonė prieš kitą valstybę dėl tarptautinės teisės pažeidimo). Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nesankcionuota taiki blokada gali būti laikoma agresijos aktu.
Apie 1990–91 SSRS vykdytą Lietuvos blokadą straipsnyje ekonominė blokada.
607