Bòa Vistà (port. Ilha da Boa Vista), sala Atlanto vandenyne, Žaliojo Kyšulio salyno rytuose, apie 500 km nuo Afrikos vakarinio kranto; labiausiai į rytus nutolusi ir arčiausiai žemyno esanti Žaliojo Kyšulio Respublikos sala. Į šiaurę nuo Boa Vistos yra Salio, į pietvakarius – Maio salos. Plotas 620 km2. Apie 12 600 gyventojų (2021). Sala vulkaninės kilmės, apsupta nedidelių negyvenamų salelių (didžiausia Sal Rei), koralų rifų. Pakrantės žemos; platūs smėlėti paplūdimiai (Atalantos, Cabralio, Ervatão), kopos. Paviršius lyguminis, vietomis kalvotas (daugiausia rytuose); didžiausias aukštis 387 m (Monte Estância). Salos šiaurės vakarinėje dalyje yra Vianos dykuma. Pagrindinė upė Rabil (baseino plotas 199 km2; didžiausias Žaliojo Kyšulio salyne). Morro de Areia gamtos rezervatas (vakarinėje salos dalyje), 2 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (nuo 2005): Lagoa de Rabil (113 ha) ir Curral Velho (986 ha). Žemdirbystė, žvejyba. Iš jūros vandens gaunama druska. Didžiausia gyvenvietė – Sal Rei.
Boa Vistos kraštovaizdis
Boa Vistą 1460 atrado jūrininkai: genujietis Antonio de Noli ir portugalas Diogo Gomesas.