Boecijus

Boècijus, Anicjus Mánlijus Torkvãtas Severnas Boècijus (Anicius Manlius Torquatus Severinus Boethius) apie 480Roma apie 524Pavija, romėnų filosofas. Vienas scholastikos pradininkų.

Gyvenimo faktai

Mokėsi Atėnuose ir Aleksandrijoje. Buvo karaliaus Teodoriko konsulas (510). Apkaltinus valstybės išdavimu kalintas.

Filosofija ir teologija

Jo antikos filosofų (Porfirijo, Cicerono) veikalų vertimai ir komentarai turėjo įtakos vidurinių amžių filosofijos ir teologijos plėtotei, svarstymams apie universalijas, formą ir materiją, substanciją ir akcidencijas. Aristotelio logikos veikalus versdamas į lotynų kalbą Boecijus sukūrė ir susistemino terminus. Boecijus rėmėsi Platono, neoplatonikų, stoikų, šv. Augustino idėjomis. Nagrinėjo Dievo pažinimo ir žmogaus pasirinkimo laisvės problemas. Pasisakė už ortodoksinę teologiją. Siekė suderinti tikėjimą ir protą.

Veikalai

Svarbiausias veikalas – Filosofijos paguoda (Philosophiae Consolatio, lietuvių kalba 2000). Jame Boecijus teigia, kad Dievas yra pasaulio kūrėjas, suteikiantis jam vienovę; žmogus turi remtis savo protu, išorinio pasaulio įvykius priimti kaip pamoką ir nenutolti nuo Dievo.

Boecijus parašė muzikos (De institutione musica), aritmetikos (De institutione arithmetica), geometrijos (De geometrica) mokyklinius vadovėlius, kuriais buvo naudojamasi iki 12 amžiaus, logikos (Kategorinio silogizmo įvadas, Apie kategorinį silogizmą, Apie hipotetinį silogizmą, Apie dalumą, Apie skirtumą), teologijos (Apie Švenčiausiąją Trejybę, Apie katalikiškąjį tikėjimą) veikalų.

Boethius