Bogòtos istòrija
Dabartinės Bogotos vietoje iki 1538 gyvavo Bacatá – indėnų čibčų genties centrinė gyvenvietė.
Ją 1538 užėmė ir Santa Fe de Bacatá pavadino ispanų konkistadoras G. Jiménezas de Quesada; vėliau vadinta Santa Fe de Bogotá arba Bogota.
Apie 1550 tapo Naujosios Granados kolonijos (priklausė Peru vicekaralystei) centru. Nuo 1739 Naujosios Granados vicekaralystės sostinė.
Per Ispanijos kolonijų nepriklausomybės karą 1810 07 20 sukilimu Bogotoje pradėta Kolumbijos išsivadavimo kova. 1819 08 07 netoli Bogotos (Boyacá mūšyje) S. Bolívaro vadovaujama Naujosios Granados ir venesueliečių kariuomenė sumušė ispanus.
1819–30 Didžiosios Kolumbijos, 1831–63 Naujosios Granados, nuo 1863 Kolumbijos sostinė.
Per 1948 Bogotos sukilimą miesto centras buvo sugriautas.
1956 prie miesto prijungtos jo apylinkės, įkurta Bogotos specialioji apygarda; nuo 1991 – sostinės apygarda. Nuo 2000 oficialiame sostinės pavadinime nėra žodžių Santa Fe (Bogotá, Distrito Capital).
-Bogota; Santa Fe de Bogotá; Santafé de Bogotá
2271