Bogòtos lietùviai
Pirmieji lietuviai, atvykę į Bogotą prieš II pasaulinį karą, buvo tėvai saleziečiai (M. Tamošiūnas, N. Saldukas) ir S. Sirutis.
1948–53 į Bogotą atvyko apie 500 lietuvių. Lietuvių katalikų komitetas karo aukoms (įkurtas 1946) ir Kolumbiečių katalikų komitetas pabėgėliams rinko lėšas, rėmė atvykstančius lietuvius. Bogotos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčioje išrūpintos pamaldos lietuvių kalba. 1949 išrinkta pirmoji Kolumbijos lietuvių bendruomenės Bogotos apylinkės valdyba. Bogotos lietuviai įsteigė chorų, turėjo šeštadieninę mokyklą, vaikų darželį, rengė šventes ir minėjimus, 1951 Bogotos valstybiniame muziejuje surengė Lietuvai ir lietuviams skirtą parodą. 1953 atidaryti Bogotos Lietuvių namai. Juose veikė mokykla, knygynėlis, skaitykla, vyko susirinkimai, choro, tautinių šokių repeticijos. J. Zarankos iniciatyva kurį laiką veikė lietuvių kalbos, literatūros, Lietuvos istorijos ir geografijos kursai. 1953–54 leistas laikraštis Tėvynės aidas. 1954–72 Bogotoje veikė Lietuvos garbės konsulatas (konsulas S. Sirutis); SSRS spaudžiant uždarytas. 1955 įkurta Bogotos lietuvių moterų savišalpos draugija. 1980 šios draugijos valdyba suorganizavo lietuvių kultūros savaitę, kurios metu išrinkta Kolumbijos lietuvių bendruomenės Krašto valdyba, koncertavo lietuviai menininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, surengta tautinių rūbų ir kitų parodų. 9 dešimtmečio antroje pusėje Bogotos lietuvių veikla apmirė.
1995–97 ir 2001–03 Bogotos meras buvo A. Mockus. 1999 Bogotoje vėl atidarytas Lietuvos garbės konsulatas (1999–2015 konsulė L. Didžiulienė, nuo 2016 – E. Durana Concha).
1954 Bogotoje ir jos apylinkėse gyveno apie 300, 1985 – apie 100 lietuvių.
-Bogota