bohemà (pranc. bohème < vid. a. lot. bohemus – čigonas iš Bohemijos), dažniausiai rašytojų, dailininkų arba muzikantų grupė, pasižyminti antimiesčioniškomis nuostatomis, ekscentrišku elgesiu, palaida ir netvarkinga gyvensena; intelektualų ir pseudointelektualų subkultūra. Aukština individualizmą, protestuoja prieš įprastas visuomenės normas. Apie 15 a. Prancūzijoje bohema buvo vadinami čigonai, vėliau ir kiti klajokliai. Bohema (kaip socialinis reiškinys) paplito 19 a. pradžioje Europos didžiausiuose miestuose (Paryžiuje, Vienoje ir kituose). Vienijo jaunus rašytojus, menininkus ir kitus, kurie neturėjo nuolatinio darbo ir sunkiai vertėsi. Bohemos terminui įsigalėti turėjo įtakos H. Murger romanas Scenos iš bohemos gyvenimo (Scènes de la vie de bohème 1851).
834