Bohèmijos ir Morãvijos protektorãtas (vok. Protektorat Böhmen und Mähren, ček. Protektorát Čechy a Morava), Čèkijos ir Morãvijos protektorãtas, Vokietijos 1939–45 aneksuotoje Čekijoje sukurtas valstybinis darinys. Sudarytas A. Hitlerio 1939 03 16 dekretu dieną anksčiau Vokietijos kariuomenės užimtoje Čekoslovakijos teritorijoje (49 000 km2, 7,3 mln. gyventojų), kuri liko po Miuncheno susitarimo (1938) ir pirmojo Vienos arbitražo (1938, Vienos arbitražai) 1939 03 14 atsiskyrus Slovakijai. Nors Bohemijos ir Moravijos protektoratas formaliai turėjo ribotą politinę autonomiją (prezidentą, vyriausybę, nedidelę kariuomenę), iš tiesų jį valdė Reicho protektoriai: 1939–41 Konstantinas von Neurathas, 1941–42 – R. Heydrichas, 1942–43 – Kurtas Daluege (šiedu formaliai buvo protektoriaus pavaduotojai), 1943–45 – W. Frickas.
A. Hitleris ir Vokietijos kariuomenė Prahoje (1939 03 15)
Panaudodami Bohemijos ir Moravijos protektorato pramoninį potencialą vokiečiai sutelkė čia daug karinių įmonių, kurios gamino 9–12 % Vokietijos pramonės produkcijos. 1939 uždarytos visos aukštosios mokyklos, 1941 įvesta karo padėtis, bet protektorato režimas buvo nuosaikesnis negu daugumoje kitų Vokietijos okupuotų šalių. Represijos palietė daugiausia politikus, inteligentus ir žydus (iš viso protektorato metais nužudyta 36 000–55 000 čekų ir beveik visa Čekijos žydų bendruomenė – 70 000 žm.). Pasipriešinimo judėjimas, išskyrus R. Heydricho nužudymą (1942) ir Prahos sukilimą (1945), buvo pasyvus (ekonominis sabotažas, žvalgyba).
Dauguma valstybių Bohemijos ir Čekijos protektorato nepripažino.