Bohuslav Martinů
Martinů Bohuslav (Bohuslavas Mártinū) 1890 12 08Polička (Rytų Čekija) 1959 08 20Liestal, čekų kompozitorius, pedagogas. Čekijos mokslų ir meno akademijos narys (1931).
Išsilavinimas ir veikla
1906–13 studijavo Prahos konservatorijoje. Nuo 1914 griežė smuiku Čekijos filharmonijoje, nuo 1919 – Nacionalinio teatro orkestre (gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje). 1922–23 mokėsi kompozicijos Prahos konservatorijoje pas J. Suką. 1923–40 gyveno Prancūzijoje (tobulinosi Paryžiuje pas A. Rousselį). 1941–53 (su pertrauka) dėstė Princetono universitete, 1946–48 – Prahos konservatorijoje; profesorius (1946). 1953–56 gyveno Italijoje ir Prancūzijoje, nuo 1956 Šveicarijoje.
Kūryba
Kūryboje A. L. Dvořáko ir J. Suko tradicijas derino su prancūzų impresionizmu, A. Honeggero antiromantinėmis tendencijomis ir I. Stravinskio muzikos ritminiu išraiškingumu.
Kūriniai
Sukūrė 15 operų, tarp jų – Kareivis ir šokėja (Voják a tanečnice 1928), Trys norai, arba Gyvenimo staigmenos (Ťri přání, nebo Proměny života 1929), Komedija ant tilto (Veselohra na mostě 1935), Teatras už vartų (Divadlo za bránou 1936), Žiuljeta (Juliette 1938), Mirandolina (opera buffa 1959), Ariadnė (Ariane, pastatyta 1961), 16 baletų, tarp jų – Šachas karaliui (Šach králi 1930), Pario teismas (Paridův soud 1935), 6 simfonijas (1942–53), oratoriją Gilgamešas sopranui, tenorui, chorui ir orkestrui (1957), kantatų, tarp jų – Izaijo pranašystė (Praroctví Izaiášova 1959), koncertų smuikui, fortepijonui, violončelei, fleitai, 7 styginių kvartetus (1918–47), vokalinių kūrinių, tarp jų – Lauko mišios (Polní msĕ 1939), muzikos kino filmams.
L: H. Halbreich Martinu. Werkverzeichnis, Dokumentation und Biographie Zürich 1965; M. Nedbal Bohuslav Martinů Praha 1965; N. Gavrilova Boguslav Martinu Moskva 1974; I. Trojanová Dílo B. Martinů Brno 1979.
660