Bojòtija (Boiōtia), istorinė sritis senovės Graikijoje. Žemuma, nuo Atikos ir Fokidės atskirta Helikono bei Kitairono kalnų.
Pirmieji valstybiniai junginiai Bojotijoje susidarė Mikėnų epochoje (trečias–antras tūkstantmetis prieš Kristų). 7–6 a. iškilo aristokratijos valdomi poliai. Juos į Bojotijos sąjungą (ją sudarė 11 miestų-valstybių) 6 a. suvienijo Bojotijos kultūriniu ir politiniu centru tapę Tėbai.
Dėl strategiškai svarbios Bojotijos padėties čia 5–4 a. pr. Kr. įvyko Platajų (479), Leuktrų (371), Chaironėjos (338) mūšiai. Per graikų–persų karus (500–449) Bojotijos sąjunga rėmė Persiją, per Peloponeso karą (431–404) – su Atėnais kovojančią Spartą. 379–362 Bojotijos sąjunga (faktiškai virtusi federacine valstybe) buvo stipriausia Graikijos politinė jėga. Dėl karų su buvusia sąjungininke Sparta (378–362) Bojotija nusilpo ir neteko politinės reikšmės. 338 sąjunga buvo paleista, 3 a. vėl atkurta.
Nuo 245 Bojotija priklausė Aitolijos sąjungai. 146 pr. Kr. romėnų nukariauta Bojotija buvo įtraukta į Achajos provinciją.