bokãlas (pranc. bocal < lot. poculum – taurė), didelė taurė vynui, kartais su ąsele ir dangteliu. Stiklinis, kai kada iš tauriųjų metalų, mineralų, porceliano, molio. Stiklinis bokalas darytas nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Artimuosiuose Rytuose. Senovės Romoje lietas, pūstas, laisvai formuotas. Renesanso epochoje Venecijoje buvo plonasienis, kūgiškas, grakščių formų, auksuotas, puoštas tapyba, reljefiniu tempto stiklo ornamentu. Baroko laikais Čekijoje buvo masyvus, storasienis, su kresna kojele, dekoruotas raižyba, šlifavimu, punktavimu; tokie bokalai paplito Vokietijoje, Ispanijoje, kitose Europos šalyse, daromi iki šiol. Naujausiais laikais stiklinio bokalo pavyzdžiu pradėti gaminti ir iš kitų medžiagų.
bokalas (stiklas, apie 1700, F. Winteris)
2972