bokãlas (pranc. bocal < lot. poculum – taurė), cilindrinis indas su ąsele, kartais su dangteliu, dažniausiai alui gerti. Gaminamas iš stiklo, metalo, molio, porceliano ir kitų medžiagų. Molinis puodelis vandeniui ir įvairiems gėrimams naudotas jau senovės Romoje. Viduramžiais darytas iš medienos, metalo, molio; Renesanso epochoje Italijoje fajansiniai bokalai buvo ištapomi augaliniais, geometriniais ornamentais, figūrinėmis scenomis. 17 a. Čekijoje paplito storasieniai krištolo bokalai alui, puošti raižytu ir šlifuotu ornamentu, kurių forma nepakitusi iki šiol. 15–19 amžiuje prabangius bokalus iš tauriųjų metalų gamino auksakaliai.
2972
bokalas (alavas, 1649, M. Güntheris)