boksitas

bokstas (pagal Prancūzijos vietovės Les Baux pavadinimą), nuosėdinė uoliena; aliuminio rūda. Susideda daugiausia iš aliuminio oksido Al₂O₃ (iki 60 %) ir geležies oksido Fe₂O₃ (nuolatinė sudedamoji dalis). Priemaišos: silicio ir titano dioksidai SiO₂, TiO₂, kalcio, magnio, mangano oksidai CaO, MgO, MnO, fosforo pentoksidas P₂O₅. Svarbiausi mineralai, iš kurių susidaręs boksitas, yra aliuminio hidroksidai: diasporas, biomitas ir hidrargilitas. Boksito struktūra būna oolitinė, poringa arba puri, tekstūra masyvi, rečiau sluoksniuota. Spalva raudona, ruda, rečiau pilka, balta, juoda, žalia. Pagal susidarymo sąlygas skiriami eliuviniai boksitai (susidarę yrant bazinėms ir ultrabazinėms uolienoms drėgno tropinio ir subtropinio klimato sąlygomis) ir nuosėdiniai (susidarę nusėdus boksito mineralams vandens baseinuose). Iš boksito gaunamas aliuminio oksidas, o iš jo elektrolizės būdu – aliuminis. Be to, boksitas vartojamas dažų, dirbtinių abrazyvų, elektrokorundo gamyboje, naftos produktams valyti; boksitas yra fliusas juodojoje metalurgijoje. 2000 iškasta 135 mln. t boksito. Australijoje, Brazilijoje, Gvinėjoje ir Jamaikoje iškasama apie 70 % pasaulyje iškasamo boksito; dar kasamas Kazachijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje.

2271