Boleslovas Adomas Motuza‑Matuzevičius
Boleslovas Adomas Motuza‑Matuzevičius
Mõtuza‑Matuzẽvičius Boleslovas Adomas 1910 12 24Ryga 1990 11 11Vilnius, lietuvių tapytojas, mozaikininkas, grafikas. G. Motuzos‑Matuzevičiaus ir E. Boči tėvas. 1928–35 mokėsi Kauno meno mokykloje (pas J. Mikėną). Buvo kairiųjų pažiūrų. 1932–35 Lietuvos komunistų partijos narys. Su kitais įkūrė Revoliucinių menininkų kuopelę (1932), nelegalią spaustuvę Raudonasis titnagas (1933), Kauno meno mokyklos studentų korporaciją Trys tulpės (1933), parengė almanachą Žingsnis (1934). Nuo 1934 dirbo žurnale Šluota. 1935 slapta atvykęs į SSRS, apkaltintas šnipinėjimu, tapo tremtiniu (1935–45 dirbo dailininku Syktyvkare, Uchtoje). 1946 dirbo Valmieros (Latvija) teatro dailininku. 1946–52 dėstė Lietuvos dailės institute. 1953–63 Vilniaus Dailės kombinato, 1963–66 Ateizmo muziejaus dailininkas. Parodose dalyvavo nuo 1946; pomirtinė Kupiškyje 2010.
Nutapė portretų (Petras Cvirka 1948, Jonas Graičiūnas 1978), peizažų (Darbėnai 1958, ciklai Kupiškio peizažai 1980, Pamarys – Kintai 1984), nuliejo akvarelių (Lungeliai 1973, Stirnų slėnis 1979). Sukūrė estampų (Darbo duonos! 1934, Turgus 1956), plakatų (Kovon bendru frontu prieš fašizmą 1933), mozaikų (Kristaus galva Dievo kūno bažnyčios fasade Kaune, 1932, su J. Mikėnu, Leninas 1957, 1963, 1975, M. K. Čiurlionis 1946, 1962, V. Rekašius 1983, visi portretai, Druskininkų biuvetės grindys, 1962), scenovaizdžių. Kūrybai būdinga aktuali to meto tematika, revoliucinės nuotaikos. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
B. A. Motuza‑Matuzevičius. M. K. Čiurlionis (akmuo, 1946)
P: Boleslovas Motuza. Nupieštas gyvenimas: 100‑ųjų gimimo metinių parodos katalogas / sud. A. Jonušytė Kupiškis 2010; Boleslovas Motuza. Trys gyvenimo spalvos / sud. G. Motuza, D. Andziulis Vilnius 2021.